Išsėtine skleroze N.Lukošiūtė serga jau 27 metus. Liga progresuoja lėtai, todėl lazdos moteriai prireikė visai neseniai. Tačiau ilgų pasivaikščiojimų parke N.Lukošiūtė jau buvo atsisakiusi – įveikus vos šimtą metrų ji desperatiškai žvalgydavosi suolelio pailsėti.
Rudenį naršant internete N.Lukošiūtės žvilgsnis užkliuvo už elektrinio keturračio – skuterio, kuris judėjimo negalią turintiems žmonėms smarkiai palengvina gyvenimą ir mobilumą – padeda nesunkiai įveikti didesnius atstumus.
Atsisėdau, pradėjau važiuoti ir iškart supratau: tai yra tai, ko man reikia, nors aš tokia didelė ir stora, o jis – mažiukas ir elegantiškas.
„Aš apie tą skuterį pasakoju visiems susiriesdama nuo kokio spalio mėnesio. Kodėl? Tik tam, kad pati išdrįsčiau juo važiuoti“, – portalui 15min.lt sausį prisipažino moteris, dalyvavusi fotografijų parodos „Įtampa“, atskleidžiančios išsėtine skleroze sergančių žmonių kasdienybę, atidaryme.
Planas: kaip nors sukrapštyti pinigų
Pati save drąsindama N.Lukošiūtė viso labo garsiai svajojo. Tačiau šiuo atveju pasitvirtino posakis, kad mintys, išleistos į viešą erdvę, materializuojasi. O ir pati moteris ne tik liežuviu pliauškė.
„Savo išsvajotojo skuterio ieškojau per neįgaliųjų parduotuves. Būstinę Kaune turinti įmonė „Teida“ specialiai man į Vilnių atvežė išbandyti skuterį, pagamintą Vokietijoje. Atsisėdau, pradėjau važiuoti ir iškart supratau: tai yra tai, ko man reikia, nors aš tokia didelė ir stora, o jis – mažiukas ir elegantiškas“, – pirmąją pažintį su skuteriu nupasakoja N.Lukošiūtė.
Ji iš karto sumokėjo 1200 litų pradinį įnašą. Dar 2300 litų moteris turėjo surinkti per dvi savaites. Tiek laiko užtrunka naujų prekių atgabenimas iš Vokietijos.
„Galvojau, kad iš kur nors paimsiu likusią sumą – tik dar nežinojau, kaip“, – šypsosi N.Lukošiūtė, neslėpdama, kad 3,5 tūkst. litų dešimt pamokų per savaitę turinčiai lituanistei – labai dideli pinigai.
Rekomendacija: likutį išleisti sanatorijoje
Skuterį N.Lukošiūtė užsisakė kovo 21 dieną, o 23-ąją šventė gimtadienį. Būtent šia proga buvę mokiniai moterį pakvietė į piceriją „ant kavos“. Mokytoja mielai sutiko ir jokių staigmenų nesitikėjo: su kai kuriais auklėtiniais ji iki šiol palaiko draugiškus ryšius ir karts nuo karto susitinka.
Pasukus galvą išvydau žmones, kurie tarpusavyje turėtų būti nepažįstami, nors ir vieni, ir kiti buvę mano auklėtiniai ir mokiniai – tik skirtingų kartų, skirtingų laidų.
„Įžengiau į piceriją, o įprastoje mūsų vietoje – tuščia. Galvoju: vėluoja... Tačiau pasukus galvą išvydau žmones, kurie tarpusavyje turėtų būti nepažįstami, nors ir vieni, ir kiti buvę mano auklėtiniai ir mokiniai – tik skirtingų kartų, skirtingų laidų. Vieni mokyklą baigę prieš 25, o kiti – vos prieš 3 metus“, – stebisi N.Lukošiūtė.
Buvę mokiniai mokytojai įteikė ypatingą dovaną – pinigų skuteriui įsigyti. Apie mokytojos svajonę jie perskaitė portalo 15min.lt straipsnyje.
„Negalėjau atsitokėti – mokinių gerumas beprotiškas! Iš karto pasakiau, kad jų dovana – per didelė, net skuteris tiek nekainuoja. Tačiau jie tik numojo ranka: likutį išleiskite sanatorijai!“ – vakaro įvykius kuo puikiausiai prisimena lituanistė.
Vienintelė bėda – neprotingai išlietas pandusas
„Aš labai myliu vaikus – net ir tuos išdykėliausius. Būna, keikiu: jūs šiokie, tokie, anokie, bet vis tiek myliu. Matyt, jie tai jaučia“, – šypsosi N.Lukošiūtė.
Skuterį ji vairuoja vos kelias savaites, tačiau jau spėjo aplėkti ir Bernardinų sodą, ir Vingio parką, kuriame dėl negalios nesilankė daugybę metų.
„Vienas vaikas stebėjosi: „Mama, žiūrėk, močiutė su mašina – bet ji juk vaikams“, – juokiasi N.Lukošiūtė, skuterį vadinanti savo kojomis.
Visiškai įkrovus skuterio akumuliatorių, moteris gali laisvai įveikti 16 kilometrų. N.Lukošiūtė džiaugiasi, kad įrenginys lengvas ir patogus – susilanksto, todėl telpa į automobilio bagažinę.
Linkėjimai ir bučkiai mano nuostabiems mokiniams!
„Jis toks kompaktiškas, kad net telpa į mano daugiabučio namo liftą: priekiu įvažiuoju, pakylu ir nugara išvairuoju. Vienintelė bėda, kad prie laiptinės pandusas išlietas tik tam, kad būtų, o ne tam, kad tiktų naudoti – kampas labai status, todėl nei man, nei tėveliams su vežimėliais netinka“, – apgailestauja N.Lukošiūtė.
Tačiau pozityvumo nestokojanti moteris verčiau galvoja apie teigiamus dalykus – šiemet ji tikrai lankysis Dainų šventėje.
„Vis dar negaliu patikėti – visiems pasakoju, kokie geri mano vaikai. Aš net nežinau, kas davė tuos pinigus, kam tiksliai dėkoti. Man buvo pasakyta: „Jūs tik atsiųskite nuotrauką su skuteriu – aš taip ir padariau“, – sako N.Lukošiūtė.
