Ankstyvas alkoholio vartojimas – atviros durys į kitas priklausomybes
Turbūt ne vienam yra tekę girdėti istorijų, kaip „auklėjimo priemonėmis“
tampa būtent alkoholis ir cigaretės. Pavyzdžiui, pagavęs rūkantį paauglį tėvas priverčia surūkyti kokią pusę pakelio išsyk „kad daugiau nesinorėtų“. Tuo metu kiti tėvai stengiasi būti liberalūs: „verčiau jau geria prie mano akių, nei kažur pasislėpęs“. Deja, nė vienas iš šių „auklėjimo“ būdų nuo priklausomybių vaikų neatgraso.
„Tarp tėvų paplitusi nuomonė, kad geriau vaikui duoti paragauti alkoholio namuose. Vis tik švedų mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė, kad vaikai, kurie pirmą kartą paragauja alkoholio namuose, daug liberaliau žiūri į alkoholio vartojimą, nei tie, kuriems tai draudžiama, – sako Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Inga Bankauskienė. – Įvairių tyrimų duomenimis, ankstyvas alkoholio vartojimas gali sudaryti sąlygas piktnaudžiavimui kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis ir priklausomybės nuo jų išsivystymą ateityje.“
Specialistė teigia, jog šeimose, kur tėvai rūko ar vartoja alkoholį, cigaretės ir alkoholiniai gėrimai vaikui atrodo kaip neatskiriama suaugusiųjų gyvenimo dalis.
„Jeigu vaikas mato rūkančius artimuosius, atsiranda didesnė tikimybė, jog ir jis pradės rūkyti. Tyrimai rodo, kad rūkančių šeimose daugiau nei pusė vaikų irgi rūko. Kai tėvai rūko, tikimybė, kad rūkys ir vaikai padidėja tris kartus (žurnale „Pediatrics“ publikuotas tėvų ir vaikų tyrimas, – red. past.)“, – teigė pašnekovė.
Patarimas: kalbėkite apie savo priklausomybę ir kaip jums sunku mesti
Tačiau tyrimai taip pat rodo, kad vaikai palaiko savo tėvų neigiamą nusistatymą prieš tabako gaminius ir alkoholį. Vaikai, kurie mano, kad jų tėvai pritaria rūkymui yra dvigubai labiau linkę pradėti rūkyti nei vaikai, manantys, kad jų tėvai rūkymą vertina neigiamai.
Tačiau ką daryti, jei turite ir vaikų, ir rūkote arba retkarčiais vartojate alkoholinius gėrimus?
Tačiau ką daryti, jei turite ir vaikų, ir rūkote arba retkarčiais vartojate alkoholinius gėrimus?
„Net ir rūkantys tėvai gali skatinti neigiamą vaikų požiūrį į tabako gaminių vartojimą. Svarbu papasakoti savo vaikui, kaip jūs tapote priklausomi nuo rūkymo ir kaip jums dabar sunku mesti, nors ir labai to norite, – patarė I. Bankauskienė. – Būtina pabrėžti, kad alkoholio vartojimas ir rūkymas stabdo vystymąsi, labai kenkia vaikų sveikatai. Todėl ir uždrausta juos vartoti iki pilnametystės.“
Specialistė pabrėžė, jog jauname amžiuje alkoholio vartojimas gali ypač pakenkti fiziniam ir protiniam vystymuisi, alkoholiui jautrios yra paauglių smegenys – joms padaryti pažeidimai gali būti negrįžtami.
Kai kurie tėvai leidžia savo paaugliams vaikams kartu gerti nestiprius alkoholinius gėrimus. Tačiau už tai, kad nepilnametis turi ar geria tokius gėrimus, tėvams gresia bauda nuo 14-os iki 23-ejų eurų.
Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos duomenimis 2015 metais sulaikyta 616 nepilnamečių iki 16 metų, kurie girti pasirodė viešose vietose (2014 m. – 553). Taip pat į policijos rankas papuolė 241 nepilnametis iki 16 metų, gėręs alkoholinius gėrimus viešose vietose (2014 m. – 298).
Sulaikytų vyresnių nepilnamečių (nuo 16 iki 18 metų), kurie girti pasirodė viešose vietose pernai buvo 1125 (2014 m. – 974), bei 441 tokio pat amžiaus nepilnametis, vartojo alkoholinius gėrimus viešose vietose (2014 m. – 517).
2015 metais iš viso sulaikyti 1496 nepilnamečiai iki 18 metų, kurie vartojo ar turėjo alkoholinių gėrimų (2014 m. – 1274).
Butelis 15-mečio rankoje padidina tikimybę vėliau tapti priklausomu
Narkotikų, alkoholio ir tabako departamento išleistame rekomendaciniame leidinyje „Vaikai seka tėvų pavyzdžiu“ rašoma, jog su vaikais apie alkoholio ir tabako žalą reikėtų pradėti kalbėtis jau nuo 6-erių metų. Inga Bankauskienė sako, jog toks amžius įtvirtintas ir Švietimo ministerijos išleistuose teisės aktuose. Jau ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse su vaikais kalbama apie alkoholio ir tabako žalą, mokoma, kaip išvengti rizikingo elgesio.
„Klaidinga manyti, kad vaikas bus apsaugotas nuo problemų, susijusių su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, jei apie tai neturės jokios informacijos. Vaikai mato suaugusiuosius vartojant šias medžiagas kasdieniniame gyvenime, televizijos ekranuose, lauko reklamose, tad jau nuo mažens būtina apie tai kalbėtis“, – sakė Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja.
Jos teigimu, labai svarbu ir kad tai, ko mokome, nesiskirtų nuo mūsų pačių elgesio – vaikai ne tik klausosi, tačiau ir ima iš mūsų pavyzdį.
73 proc. paauglių teigia, kad tėvai daro didžiausią įtaką renkantis, ar vartoti alkoholį.
„73 proc. paauglių teigia, kad tėvai daro didžiausią įtaką renkantis, ar vartoti alkoholį. Dažniau yra linkę vartoti alkoholį ir rūkyti tie vaikai, kuriems tėvai tai leidžia“, – tokiais užsienio tyrimų duomenimis dalinasi I.Bankauskienė.
Mokslininkai nustatė, jog paaugliams, pradėjusiems vartoti alkoholį iki 15 m., gresia šešis kartus didesnė tikimybė tapti priklausomais, nei tiems, kurie alkoholį vartoti pradėjo būdami 21-erių ir vyresni.
Taip pat anksti pradėjus išgėrinėti, 7 kartus išauga tikimybė pakliūti į eismo įvykį dėl alkoholio vartojimo ir 11 kartų – patirti netyčinius sužalojimus.
Formuoti suvokimą, jog šventė gali įvykti ir be alkoholio
Tėvams I. Bankauskienė patarė siekti kuo labiau atitolinti alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo pradžią. Tiesa, net jei nusprendėte apskritai atsisakyti alkoholio ir cigarečių, jūsų vaikas gausiai geriančius ir rūkančius žmones greičiausiai išvys nuėjęs į pirmą pasitaikiusį kino filmą (jei tai nebus animacinis filmas), įsijungęs populiarios dainos vaizdo klipą, ar netgi klausydamas dainos per radiją – daugybė šiuolaikinių žvaigždžių dainuoja apie alkoholį, vakarėlius ir sunkius rytus po jų.
„Šioje situacijoje, pirmiausia reikia kalbėtis su vaiku, diskutuoti, skatinti kritinį mąstymą. Vaikai turi išmokti analizuoti informaciją ir patyrimą. Vaikams prieinama įvairi informacija, kurioje vaizduojami alkoholinius gėrimus vartojantys asmenys. Todėl jiems reikėtų paaiškinti, kad alkoholinių gėrimų vartojimas nebūtinai yra susijęs su kiekvienos šventės, susitikimo, renginio ir pan. šventimu. Analizuojant vaiko gaunamą informaciją svarbu išsiaiškinti, kam ji skirta, kokio tikslo siekiama pateikiant tokią informaciją, reklamą ir pan.“, – sako Inga Bankauskienė.
Ji patarė skatinti vaikų kritinį mąstymą, sprendimų priėmimą, pasitikėjimą savimi.
„Nuo visų pagundų ir problemų vaiko neapsaugosime, tačiau galime išmokyti jį jas įveikti“, – pokalbį užbaigė I.Bankauskienė.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.
