– Kaip apibūdintumėte savo laimės esmę? Kas jus daro laimingą?
– Mane laimingą daro gebėjimas save priimti visą – ne tik teigiamas savęs savybes, t. y. tai, ką mes kiekvienas savyje mylime, kuo didžiuojamės, už ką džiaugiamės gavę komplimentus, tačiau ir kitą savęs dalį – tą, kuriai dar reikia mokytis, keistis, augti. Nuolatinis augimo procesas, mokymasis iš visų gyvenimo situacijų, patirčių ir pamokų priėmimas man ir dovanoja laimės būseną.
Harmonija ir meile paremti santykiai taip pat yra vienas svarbiausių laimės ingredientų, kaip ir ieškojimas savo talentų ir vis naujų būdų atskleisti bei realizuoti save.
– Ar būti laimingam galima išmokti? Koks buvo Jūsų kelias į laimę?
– Taip! Būtent todėl, kad man pavyko per savo patirtį, ieškojimus bei klaidas atrasti šią gyvenime kiekvieno mūsų turimą galimybę – aš ir nusprendžiau tuo dalytis su kitais žmonėmis.
Norisi, kad tai būtų tarsi nesibaigiantis gerumo ratas, kuriame žinojimas perduodamas iš lūpų į lūpas. Laimės atsakymą, labai glaudžiai susijusį su mąstymo būdu ir požiūrio į save, žmones ir pasaulį keitimu, man kažkada padovanojo gyvenime sutikti mokytojai – Andrė Amiya Pabarčiūtė ir Rimvydas Židžiūnas, pas kuriuos mokausi iki šiol, ieškodama jau kitų atsakymų, einančių į gylį.
Mokymosi procesas yra niekad nesustojantis ir gyvas, bet tai ir yra geriausia žinia – liudijanti, kad kiekviename žmoguje yra užkoduotas gebėjimas kurti savo gyvenimą ir nuolat keistis.
– Įprasta manyti, kad laimę mums gali suteikti kiti, kad laimingas tik tas, kas turi partnerį. Ar tai tiesa? Ar visada gyvenantis šeimoje yra laimingesnis už vienišą žmogų? Kodėl?
– Deja, bet tai ir yra didžiausias „voratinklis“, į kurį papuola žmonės. Manydami, kad laimė gyvena išorėje, palankiai – net sakyčiau idealiai – susiklosčiusiose gyvenimo aplinkybėse. Tačiau ar tai tikrai įvyks? Arba jei ir įvyks, ar ilgai truks?..
Tik suvokus, kad laimė, kaip ir tyriausia bei gražiausio jos emocinė forma – džiaugsmas, gyvena mūsų viduje, prasideda didysis žmogaus ieškojimas, visada atvedantis į harmoningą gyvenimą, pripildytą šių būsenų. Klausimas tik, ar mes kreipiame į vidų dėmesį, ar ieškome to savyje, o gal verčiau žvalgomės į išorę?
Nesutikčiau, kad šeima yra vienareikšmiškas laimės atsakymas, nes daug aplink save matau pavyzdžių, kurie liūdina. Žmonės gyvena šeimoje, santykiuose, bet jei paklausytum, kaip jie jaučiasi, pajaustum vienišumo jausmą, nepasitenkinimą, jei paklaustum, sužinotum, kad jaučiasi nesuprasti, „uždaryti“ ir pan.
Santykiai – tai visiškai atskira tema, kurią pradėjus man su mylimuoju tyrinėti „Amžino medaus mėnesio“ mokymuose, atėjo suvokimas, kad tai didžiulio darbo, kantrybės, meilės ir atsidavimo reikalaujantis darbas. Santykiai, kaip ir viskas gyvenime – jei kuriami sąmoningai, gali tapti rojumi, o jei paleisti savieigai – per ilgą laiką tampa tuščiu indu.
Man pačiai gyvenime meile paremtus santykius pavyko sukurti tik kada, kai lioviausi ieškoti meilės išorėje ir atvirai į pasaulį atsigręžiau jau ne ieškodama meilės – bet norėdama ja dalytis, ją dovanoti. Kai klausiau savęs – ką galiu duoti, o ne kūriau planą, ką norėčiau gauti.
Kuo labiau daliniesi gerumu su kitais, tuo daugiau jo ateina į tavo gyvenimą, o su juo – ir laimės būsena.
Visuotinis dėsnis, veikiantis kiekvieną žmogų, yra labai paprastas: kokią būseną, emociją skleidi visu savimi, tokius ir žmones, situacijas, įvykius ir pritrauki į savo gyvenimą.
– Koks yra tiesiausias kelias į laimę ir trumpiausias – į nelaimę?
– Trumpiausias kelias į laimę – tai liovimasis save lyginti su kitais žmonėmis, kai pradedi girdėti savo širdį, kuri ir yra geriausias kelrodis, galintis parodyti, kas laimė konkrečiai yra tau, kur slypi tavo laimės formulė, receptas. Ne pagal visuomenės scenarijų – o tau, unikaliam žmogui.
Keitimas vidinių vertybių, prisodrintų meilės, dėkingumo, savęs ir kitų palaikymo, yra greitkelis į laimės būseną. Kuo labiau daliniesi gerumu su kitais, tuo daugiau jo ateina į tavo gyvenimą, o su juo – ir laimės būsena.
Tikra laimė gyvena, rodos, tokiuose mažuose dalykuose, bet juos gali pamatyti ir pajausti tik būdamas atviras ir paprastas.
– Kiekvieną mūsų gali užklupti pyktis, nerimas, nepasitikėjimas ar liūdesys. Ką daryti, kad šios būsenos kuo greičiau mus paliktų?
– Visų pirma klausti savęs – kas iš tiesų jas išprovokavo. Nes šios būsenos – tai jau pasekmė kažkokių įvykių, o kartais netgi požiūrio į save.
Tarsi pažiūrėti į save iš paukščio skrydžio ir paklausti savęs, kodėl aš taip jaučiuosi, kokia yra tikroji priežastis. Įdomiausia tai, kad dažnai atradus atsakymą neigiamos emocijos pasitraukia per akimirką. Atrodytų, dar prieš sekundę kunkuliavo vidinė drama, o tarsi mostelėjus burtų lazdele pasijautei šviesiai ir skaidriai. Tokia yra sąmoningumo galia.
Aišku, pati didžiausia pagalba yra ir priėmimas to, kas vyksta, o ne neigimas – įsileidimas esamos būsenos ir jos tyrinėjimas.
Pats paprasčiausias patarimas: jeigu užplūsta bloga nuotaika, išeikite pasivaikščioti į gamtą, leiskite kūnui judėti. Nes būtent judėjimas, kaip ir gamta, mus gydo, tarsi išskaido blogas emocijas. Manau, kiekvienas esame tai patyrę, bet galima tai taikyti ir sąmoningai.
– Kaip mūsų sveikata susijusi su mūsų būsenomis?
– Mūsų sveikata, mūsų kūno būsena yra tiesiogiai susijusi su mūsų emocine savijauta. Apie tai daug pasakoja rytų išminčiai, todėl labai svarbu stebėti, ar jūsų gyvenime yra ir subalansuoti trys esminiai ingredientai, teikiantys harmoniją, – racionali ir jums tinkanti mityba, judėjimas, meditacija.
