Lektorius, pradėdamas pranešimą, prisiminė savo mylimą senelį, kuris jam labai daug davė. Jeigu šis žmogus būtų gyvenęs ilgiau, būtų pamatęs, kaip jo anūkas baigia mokyklą, įstoja į mediciną, baigia aukštąjį mokslą, sutinka nuostabią moterį ir ją veda. Tačiau visa tai neįvyko.
Pats D.Jakučionis trokšta pamatyti kuo daugiau savo artimųjų svarbių gyvenimo akimirkų, todėl bando įminti ilgaamžiškumo paslaptį.
„Maloni ponia iš Statistikos departamento man pasakė, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena 230 žmonių, kurie sulaukę šimto metų“, – sakė lektorius. Ką daryti, kad jų būtų daugiau?
Atsakydamas į šį klausimą psichoterapeutas pasitelkė Japonijai priklausančios Okinavos salos gyventojų pavyzdį. Okinava yra viena iš garsiausių Mėlynųjų zonų – vietų, kuriose gyvena sveikiausi, ilgiausio amžiaus sulaukiantys žmonės.
„Okinavos salos gyventojams genai turi įtakos ir jų ilgaamžiškumui. Jie atsparesni insultams ir infarktams. Jie dažniausiai miršta sava mirtimi – tiesiog atsigulę miegoti nepabunda“, – kalbėjo lektorius.
Keldamas klausimą, kodėl taip yra, jis pastebėjo, kad pirmiausiai svarbus maistas, kurį šios salos gyventojai valgo. Jie vertina maistą kaip vaistą: daugiausiai suvalgo vaisių ir daržovių, ypač ankštinių.
„Mažiau žemo glikeminio indekso grūdų, dar mažiau žuvies, liesos mėsos, mažiau aliejaus, pagardų, prieskonių, o mažiausiai – saldumynų. Susumavus – augalinė mityba“, – kalbėjo D.Jakučionis.
Pasak jo, augalinė mityba gali sumažinti uždegiminius procesus organizme. Ir priešingai, jeigu valgome daug lengvųjų angliavandenių, mažai skaidulų turinčius maisto produktus, mes uždegimą tik palaikome.
„Taigi, jei mažėja uždegimas, mažėja ir mirtingumas“, – aiškino jis.
Ką turėtume daryti, kad gyventume ilgiau? Lektorius turi keletą patarimų.
„Pirmas žingsnis – pietų metu paprašykite daugiau daržovių, mažiau bulvių ar ryžių. Antras principas, kuris turi būti kaip maldelė prieš maistą – neapsirykite. Pakilkite nuo stalo pasisotinę 80 proc.“, – ragino D.Jakučionis, skatindamas prieš miegą, likus iki jo bent trims valandoms, išvis į burną nebedėti kąsnio.
Anot jo, Okinavos gyventojai daug juda. Tai irgi prisideda prie jų ilgaamžiškumo.
„Daugelis jų – žemdirbiai. Net sulaukę garbaus amžiaus, jie vis dar rūpinasi savo žeme. Jie net peržengia rekomendacijas, kiek judėti per dieną sveika“, – kalbėjo lektorius. Psichoterapeuto teigimu, judėjimas gali pridėti 4–7 metus gyvenimo ir 30 proc. sumažinti mirtingumo tikimybę.
Ketvirtasis principas, kuriuo vadovaujasi Okinavos gyventojai, – socialinės palaikymo grupelės.
„Tai keturių–penkių asmenų grupė, kurios nariai vienas kitam pasižada visą gyvenimą būti kartu. Ir jie to laikosi. Jie turi socialines grupes, su kuriomis susitinka pakalbėti, išgerti arbatos... Jie labai bendruomeniški: jei kaimyną ištiko nelaimė, visada padės“, – Okinavos gyventojų paslaptimis dalijosi lektorius.
Vienatvė žudo
Jis pastebėjo, kad visiškai priešingas tam dalykas – vienatvė. Ji žudo. Suomijos mokslininkai pastebėjo, kad žmonės, kurie priskiria save vienišiems, gyvena trumpiau.
„Žmonės, kurie sako esantys vieniši, turi 26 proc. didesnę galimybę numirti. Vyrams sunkiau – jei tampa našliais vyresniame amžiuje, nesugeba atsakyti už šeimos gerovę“, – pastebėjo jis.
Apibendrindamas savo siunčiamą žinutę, jis linkėjo išsinešti tokį receptą: įtraukti į savo racioną daugiau daržovių, nevalgyti prieš miegą, rytoj ryte išeiti pasivaikščioti – su drauge(-u), su artimaisiais, o tuomet pratęsti laiką kartu pusryčiaujant.
„Ilgo ir laimingo jums gyvenimo“, – linkėjo psichoterapeutas.
