Dvi ligos ir abi dėl rūkymo
Ponas Zenonas po Naujųjų pasijuto prastai ir vis neatsigauna. Sako, pateko į Vilkaviškio ligoninę, ten gydytojai juo gerai rūpinosi, atliko daug tyrimų, tačiau jiems nepavyko nustatyti, kuo gi serga ponas Zenonas.
„Padarė daug nuotraukų, bet jos nieko nerodė. Gydytoja sako: „Praėjo dvi savaitės, nebegaliu tavęs laikyti.“
Padarė daug nuotraukų, bet jos nieko nerodė. Gydytoja sako: „Praėjo dvi savaitės, nebegaliu tavęs laikyti.“
Matai, aš karščio neturėjau, tik karkalų“, – pasakoja 77-erių vyras.
Tuomet jis ryžosi keliauti į Kauną pas savo plaučių gydytoją, kuri jau keletą metų juo rūpinasi. Zenonas pas ją pasitikrinti vyksta kas tris mėnesius, o kartais – kas pusę metų. Sako, plaučius pajutęs 2015-aisiais. Tuomet chirurgai jam operavo širdį – buvo užsikimšusios ir užkalkėjusios kraujagyslės.
„Dėl to vaikščiojau pas širdies gydytoją. Atėjau kartą pas ją pridusęs, sakau –sunkumas ant krūtinės, vis kosėju, o ji pažiūrėjo ir sako: nusiųsiu tave pas kitą gydytoją – pulmonologą. Na, ir prasidėjo“, – pasakoja vilkaviškietis.
Gydytojai šįkart jam nustatė ne vieną ligą, o dvi – plaučių vėžį ir lėtinę obstrukcinę plaučių ligą. Dabar ponas Zenonas jau kelias savaites guli Kauno klinikose. Gydomas nuo plaučių vėžio ir gauna vaistų nuo lėtinės obstrukcinės plaučių ligos. Sako, pagerėjo: „Pats nubėgu į spindulinę. Užlipu į trečią aukštą nesustojęs. O anksčiau, būdavo, palipu – pastoviu, vėl palipu – vėl pailsiu“. Ir per naktis labai kosėdavau, nes miegoti negalėjau, tai davė vaistų, dabar guliu sau spakainiai.“
Kada gydytojai išleis namo, nežino. Gal kai pasibaigs karantinas, – svarsto.
Ponui Zenonui gydytojai sakę, kad ligas jam sukėlė rūkymas. Nuo dvidešimties metų, kai išėjo į kariuomenę, jis kasdien surūkydavo po pakelį ar net pusantro cigarečių. Metė iškart, kai sužinojo, kad serga širdies liga. Vis dėlto jis mano, kad prie ligų bus prisidėjęs ir jo darbas: „Visokias armonikas taisydavau, tai klijų, tai kanifolijos prisikvėpuodavau. Bet gydytojai sako, kad per daug rūkiau“, – pasakoja.
Gyvenimas sutrumpėja
„Žmonės, kurie serga lėtine obstrukcine plaučių liga, gyvena vidutiniškai dešimt metų trumpiau nei tie, kurie neserga šia liga“, – sako Sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Pulmonologijos klinikos Obstrukcinių plaučių ligų ir kvėpavimo funkcinės diagnostikos sektoriaus vadovas profesorius Kęstutis Malakauskas.
Tačiau viena cigaretė per dieną pusę metų – irgi yra rūkymas, nes tai gali padaryti neigiamą įtaką sveikatai.
Tyrimais įrodyta, kad ši liga gali atsirasti, jei bent dešimt metų kasdien surūkoma po pakelį cigarečių. „Tačiau viena cigaretė per dieną pusę metų – irgi yra rūkymas, nes tai gali padaryti neigiamą įtaką sveikatai. Paprastai ilgainiui surūkomų cigarečių skaičius didėja“, – pabrėžia profesorius.
Šių žmonių baigtis liūdna. Pasak gydytojo, kai žmogui trūksta deguonies, atsiranda impulsas kvėpuoti smarkiau, tuomet jis stengiasi kvėpuoti dažniau, bet deguonies vis tiek trūksta. Tokia būklė labai vargina, dėl to dauguma ligonių ateina pas gydytojus, manydami, kad užklupo širdies ligos. Deja, lėtinė obstrukcinė plaučių liga jau būna progresavusi. Ligai toliau progresuojant, pacientai miršta dėl įvairių problemų – kvėpavimo nepakankamumo paūmėjus ligai, dažniau serga širdies infarktu, deguonies trūkumas neigiamai veikia organizmą ir nulemia kitų ligų paaštrėjimą.
Dabar Lietuvoje rūko labai daug žmonių – kas trečias suaugęs vyras. Tačiau daug mažiau nei prieš kelis dešimtmečius – tuomet rūkė beveik kas antras suaugęs vyras. Mažėjimo tendencija – įvairių prieš rūkymą nukreiptų akcijų pasekmė.
Visi rūkaliai kosėja
Pasaulyje pagal mirčių dažnumą LOPL užima III vietą.
„Bėda ta, kad pirmieji simptomai yra nespecifiniai, ir į juos žmogus nekreipia dėmesio“, – teigia profesorius.
Būtų labai gerai, jei šeimos gydytojas kiekvieno paciento paklaustų, kokį jis dirba darbą, išsiaiškintų rizikos veiksnius ir ištirtų. Deja, dažniausiai gydytojai to padaryti nespėja, pats pacientas apie tai nepasako, o kreipiasi į specialistus tik tuomet, kai pradeda trūkti oro. Deja, dusulys reiškia, jog liga įsisenėjusi – žmogus serga 10–15 metų, ir liga jau yra vidutinio sunkumo arba sunki.
„LOPL yra lėtinė liga, priešingai nei COVID-19 ar plaučių uždegimas, ji neprasideda ūmiai – nepakyla temperatūra, žmogus nepradeda smarkiai kosėti, sloguoti ir pan. Pradiniai simptomai yra paprasti – kosulys, paskrepliavimas. Paprastai į juos žmonės nekreipia dėmesio, mano, kad tai dėl amžiaus, ar sako tiesiai – dėl rūkymo. Bet ne visi rūkaliai suserga vėžiu ar lėtine obstrukcine plaučių liga, todėl kiekvienas mano, kad jis nesusirgs“, – pasakoja profesorius.
Žmonės, kaip minėta, į gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai ima dusti ir nebegali atlikti paprastų darbų.
„Ligos išgydyti negalime, lėtinė obstrukcinė plaučių liga negrįžtamai pažeidžia plaučių audinį ir bronchus. Galime tik stabdyti ligos progresavimą, palengvinti simptomus, retinti paūmėjimus, ir tai pailgina ligonio gyvenimo trukmę“ – teigia prof. K.Malakauskas.
„Ligonis turi mesti rūkyti, nes tuomet liga progresuoja lėčiau“, – tvirtina profesorius.
Trys klausimai
„Lietuvoje daugiau rūko vyrai, o vyrai nelabai kreipia dėmesio į savo sveikatą ir vengia kreiptis į gydytojus. Tačiau jie turėtų žinoti: jei rūko, gali susirgti šia liga, tad turėtų pasitikrinti sveikatą“, – įsitikinęs profesorius.
Lietuvoje veikia keleto ligų ankstyvosios patikros programos, deja, LOPL tarp jų nėra. Prof. K.Malakauskas tvirtina, kad tokia programa būtų prasminga. Tačiau kol jos nėra, jau dabar šeimos gydytojai kiekvieno keturiasdešimtmečio ir vyresnio žmogaus turėtų paklausti, ar jis rūko. Jei rūko, užduoti dar du klausimus: ar kosi ir ar skrepliuoja.
„Jei atsakymas į visus klausimus teigiamas, tokiam pacientui reikia patikrinti plaučių funkciją – atlikti spirometrijos tyrimą. Šis tyrimas paprastas, tačiau efektyvus“, – tvirtina specialistas. O patikrą gali atlikti ir šeimos gydytojas. Deja, rūkantys pacientai arba neina pas gydytojus, arba nesako, kad rūko, nes nemano, kad gali sirgti.
Statistiniai duomenys rodo, kad ne mažiau kaip penktadalis rūkančių žmonių susirgs LOPL, kas dešimtas – plaučių vėžiu. Patikros programa padėtų ne tik žmogui, nes liga būtų aptikta ankstyvos stadijos, bet ir valstybei, nes sumažėtų ligonio gydymo ir vėliau – išlaikymo bei slaugos išlaidos.
