Tai vienintelė pasaulyje liga, dėl kurios ir toliau daugėja neįgalumo ir mirties atvejų.
Prognozuojama, jog 2030 m. pagal mirtingumą tai bus viena iš trijų pagrindinių ligų. Jai būdingi simptomai yra kosulys, skrepliavimas, dusulys fizinio krūvio metu.
Sunkiausiais atvejais liga kartais apriboja sergančiuosius atliekant net ir įprastinę veikla, kaip prausimasis ir rengimasis.
Kokios LOPL priežastys?
Dažnai LOPL vadinama rūkalių liga – tabako dūmai sukelia kvėpavimo takų pokyčius, todėl net 80-90 procentų sergančiųjų LOPL sudaro rūkaliai.
Vis dėlto, tai nėra vienintelė ligos priežastis. Ne mažesnę grėsmę susirgti LOPL kelia ir darbas užterštoje ar dulkėtoje aplinkoje.
Specialistai įspėja, kad ypač rizikuoja žmonės, kurie turi kontaktą su medvilne, mediena, augalų atliekomis, grūdais, taip pat anglies, silicio, kadmio, geležies dulkėmis ar kuriems tenka dirbti lauke ir patalpose, kur nuolatos būna automobilių kuro, anglies bei medienos degimo produktų.
LOPL atsiradimo ar paspartėjusio jos progresavimo priežastimi gali tapti ir dažnas sergamumas infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis. Dažnai su tuo siejamas gripas ar plaučių uždegimas.
Tiesa, susirgti LOPL genetinis paveldimumas turi ne mažesnę reikšmę nei aplinkos veiksniai.
Kaip atpažinti LOPL?
Ankstyva diagnozė itin svarbi gydymui, tačiau tai padaryti sunku – ligos simptomai progresuoja pamažu, o didžioji dalis žmonių prie jų prisitaiko ir ilgą laiką nė neįtaria, kad serga.
Paprastai pirmasis simptomas yra kosulys – iš pradžių epizodinis, bet pamažu pradedama kosėti kasdien.
Ilgainiui atsiranda skrepliavimas, tačiau į gydytojus dažniausiai kreipiamasi tik pradėjus dusti. Iš pradžių dusulį kelia tik fizinis krūvis, tačiau ligai progresuojant kvėpavimo takai siaurėja ir į plaučius patenka vis mažiau oro, todėl dusulys ima kankinti ir ramybės būsenoje.
Pablogėjus plaučių funkcijai dusulys tampa nuolatiniu ir ima riboti fizinį krūvį, gali sukelti nerimą ar depresiją. Galiausiai žmogus tampa nedarbingas, o galutinėse LOPL stadijose net menkiausi judesiai gali tapti sudėtingi ir padidinti dusulį.
LOPL gydymas
LOPL yra lėtinė liga, kurios visiškai išgydyti neįmanoma. Tačiau kiekvienas sergantis žmogus kartu su gydytoju gali imtis tam tikrų priemonių, lėtinančių ligos progresavimą, todėl labai svarbu ją diagnozuoti ir imtis gydymo kuo anksčiau.
Diagnostika yra itin svarbi rūkantiems, vyresniems nei 40 metų žmonėms, kuriems fizinė veikla sukelia dusulį ar kamuoja chroniškas kosulys bei skrepliavimas.
Metimas rūkyti yra veiksmingiausia priemonė. Įrodyta, jog mirštamumas sumažėja vien atsisakius tabako. Ši priemonė, esant net sunkiai ligos stadijai, sulėtina ligos progresavimą ir pagerina sergančiojo savijautą.
Atsižvelgiant į kitus rizikos faktorius, taip pat svarbu pakeisti kenksmingas darbo sąlygas ir vengti infekcinių ligų.
Antrasis žingsnis LOPL gydyme yra farmakologinė terapija. Ji naudojama simptomų palengvinimui ir siekiant sumažinti ligos paūmėjimų sunkumui ir dažniui.
Paūmėjimai sutrikdo sergančiojo sveikatos būklę, pablogina savijautą, gyvenimo kokybę. Tyrimai rodo, kad funkciniai plaučių rodikliai atsistato ne anksčiau nei po mėnesio, bet gali ir nesugrįžti iki pradinio lygio.
Kasmetiniame Europos respiratologų draugijos (ERD) kongrese šiais metais buvo aptartas LOPL gydymas.
Kiekvienam LOPL sergančiam pacientui, kuriam reikalingas terapinis gydymas, naujoje Pasaulinės lėtinės obstrukcinės plaučių ligos iniciatyvos (GOLD) ataskaitoje rekomenduojama vartoti ilgai veikiančius anticholinerginius preparatus, įskaitant tiotropį (pagal GOLD vertinimą pirmuoju pasirinkimu tai turėtų būti B – D grupių pacientams, antruoju pasirinkimu – A grupės pacientams).
ERD kongrese pateikti duomenys apie gydymą tiotropiu dar labiau pabrėžia jo naudą LOPL sergantiems pacientams.
Gydymas tiotropiu leidžia ženkliai sumažinti ligos paūmėjimo riziką, pagerinti plaučių funkcijas bei pacientų gyvenimo kokybę.
Kiekvienu atveju skiriamas individualus gydymas, tačiau pirmenybė teikiama bronchus plečiantiems inhaliuojamiems vaistams.
Šalia jų gali būti vartojama peroralinių hormonų ar deguonies terapija.
