Serga beveik pusė Lietuvos gyventojų
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 metais net 46 proc. gyventojų nurodė, kad serga kokia nors lėtine liga arba turi ilgalaikių (trunkančių mažiausiai 6 mėn.) sveikatos sutrikimų. Moterų buvo daugiau negu vyrų – atitinkamai 51 ir 40 proc. Didžioji dalis lėtinėmis ligomis sergančių Lietuvos gyventojų buvo 65 metų ir vyresni.
Apklausos rezultatai taip pat parodė, kad 30 proc. gyventojų buvo padidėjęs arterinis kraujospūdis (arterinė hipertenzija), tiek pat gyventojų skundėsi apatinės nugaros dalies liga ar lėtinėmis nugaros problemomis, kas devintas (moterų – 14 proc., vyrų – 8 proc.) kentė nuo alergijų, tokių kaip alerginė sloga, šienligė, akių uždegimas, dermatitas, alergija maistui.
Itin didelė dalis lėtinių neinfekcinių ligų yra nulemiamos netinkamos mitybos ir mažo fizinio aktyvumo.
Tyrimai rodo, kad itin didelė dalis lėtinių neinfekcinių ligų yra nulemiamos netinkamos mitybos ir mažo fizinio aktyvumo. Šie veiksniai lemia aukštą kraujospūdį, nutukimą ir kitus sutrikimus, kurie bereikalingai padidina apkrovą tiek kaulams, sąnariams, tiek kraujagyslėms, širdžiai ir kitiems vidaus organams. Akivaizdu, jog nepakankamas fizinis aktyvumas kartais net nepastebimai ir pamažu alina organizmą ir ilgainiui rimtai sutrikdo sveikatą. Kadangi mažo fizinio aktyvumo pasekmės neatsiranda staiga, žmonėms dažnai sunku įsisąmoninti, kaip svarbu prižiūrėti ir pasirūpinti savo kūnu ne tik dėl išorinio grožio, bet ir dėl gresiančių ilgalaikių padarinių sveikatai.
Kas yra lėtinė liga?
- Liga tampa lėtine, kai žmogus ja serga ilgiau nei pusmetį.
- Lėtinių ligų priežastys gali būti įvairios: nuo genetikos iki netinkamo gyvenimo būdo. Moksliniai tyrimai rodo, kad lėtinių ligų išsivystymui įtakos gali turėti net anksčiau patirtos patyčios ar kitas didelis stresas, psichologinė trauma. Vis dėlto vieni daugiausia lemiančių veiksnių yra netinkama mityba bei per mažas fizinis aktyvumas.
- Paprastai sergantieji lėtinėmis ligomis pereina keletą ligos stadijų: po remisijos, arba palengvėjimo, sveikata gali vėl pablogėti.
- Lėtinėmis ligomis serga tiek suaugusieji, tiek ir vaikai. Deja, Pasaulio sveikatos organizacijos turimi duomenys rodo, kad sergančiųjų lėtinėmis ligomis amžius jaunėja.
Teigiamai veikia visą organizmą
Ką bendro fizinis judėjimas turi su lėtinėmis ligomis? Šį klausimą uždavėme Kauno klinikų sporto medicinos gydytojui dr. Gediminui Tankevičiui.
Pasak jo, įvairių tyrimų rezultatai akivaizdūs: jeigu esame nepakankamai fiziškai aktyvūs, lėtinių ligų tikimybė išauga dvigubai.
„Tačiau, jei reguliariai mankštinamės ar užsiimame kita fizine aktyvia veikla optimaliai, lėtinių ligų tikimybė perpus sumažėja. Taigi, išeina, kad jei esame reguliariai ir optimaliai aktyvūs, rizika susirgti lėtine liga sumažėja net keturis kartus“, – sakė gydytojas.
Jei esame reguliariai ir optimaliai aktyvūs, rizika susirgti lėtine liga sumažėja net keturis kartus.
Anot jo, žmogus sukurtas būti aktyvus – tai užprogramuota mūsų genuose. „Tačiau jau ilgą laiką gyvename visiškame komforte: turime patogų transportą, namus, maisto. Iš esmės neturime dėl ko būti fiziškai aktyvūs. Viskas po ranka. Tai – problema, dėl kurios vis daugėja lėtinių ligų“, – pastebėjo pašnekovas.
Kurioms lėtinėms ligoms labiausiai turi įtakos per mažas fizinis aktyvumas? Dr. G.Tankevičiaus teigimu, per mažas fizinis aktyvumas labiausiai siejasi su nutukimu, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos, onkologinėmis ligomis, cukriniu diabetu, insultu. Nepakankamas fizinis aktyvumas taip pat neigiamai veikia nervų sistemą, psichologinę būklę.
„Yra patarlė: „Visos ligos nuo nervų“. Reguliariai užsiimant pakankama fizine veikla stresas mažėja, o nuotaika gerėja. Fizinis aktyvumas labai veikia ir virškinimą. Pavyzdžiui, yra tyrimų, rodančių, kad pakankamas fizinis aktyvumas sumažina riziką susirgti storosios žarnos vėžiu. Kaip tai vyksta? Mankštinantis ar kitaip judant gerėja peristaltika, maistas greičiau juda virškinimo traktu, pasišalina reguliariai – nesikaupia toksinai. Be to, aktyviai judant prakaituojame – su prakaitu išsivalo audiniai nuo toksinų“, – pasakojo medikas.
Fizinė veikla teigiamai veikia ir kvėpavimo sistemą. „Užsiimant aktyvia fizine veikla intensyviau aktyvinama plaučių funkcija: į organizmą patenka daugiau deguonies, kurio tenka ne vien dirbantiems raumenims bet ir kitiems audiniams. Sportuojant parausta oda, sušyla galūnės. Vyksta toks savotiškas oksigenacijos procesas“, – kalbėjo pašnekovas, priminęs, kad aktyvus fizinis judėjimas susijęs ir su odos kraujotaka, taip pat tokiomis ligomis kaip astma: mankštinantis plečiasi bronchai – oras lengviau pasiekia plaučius, ligos eiga lengvėja.
Nevengti mankštos ar kitos aktyvios fizinės veiklos reikėtų ir turintiems riziką susirgti cukriniu diabetu arba jau sergantiems šia lėtine liga, kenčiantiems nuo skydliaukės sutrikimų. „Sportuojant taip pat deginama gliukozė, kas yra labai svarbu siekiant užkirsti kelią arba pagerinti būklę sergant metabolinėmis ligomis. Jeigu turime, pavyzdžiui, skydliaukės hipofunkciją, su fizine veikla galime pakelti medžiagų apykaitą. Na, o jeigu turime diabetą, vėlgi gliukozės kiekį mažiname kraujyje sportuodami. Be to, insulino įsisavinimas tampa darnesnis.
Atskira tema, pasak dr. G.Tankevičiaus, kalbant apie fizinį aktyvumą ir lėtines ligas, yra antsvoris. „Labai dažnai žmonės, kurie yra nepakankamai fiziškai aktyvūs, turi antsvorio. Vidinių organų suriebėjimas veda prie daugelio lėtinių ligų. Tad sumažindami antsvorį pageriname organų funkcionavimą, jų kraujotaka tampa lengvesnė, mechanizmai lengviau dirba. Be to, sumažinę kūno svorį, mažiau apkrauname sąnarius ir stuburą. Nuo fizinio aktyvumo didėja kaulų tankis, gerėja laikysena – reguliariai sportuojančius žmones rečiau kamuoja stuburo ligos. Taigi, visi procesai yra persipynę, dėl to tokia daugialypė nauda“, – kalbėjo pašnekovas.
Tai nėra vien sportas!
Kauno klinikų Sporto medicinos klinikoje dirbantis medikas konsultuoja su įvairiais lėtiniais negalavimais kovojančius pacientus. Nors jų sveikatos būklės skirtingos, tačiau daugelį vienija klaidingas įsitikinimas, kad fizinis aktyvumas – tik treniruotės.
„Yra daug nesusikalbėjimo. Fizinis aktyvumas dažnai painiojamas su sportu. Taip nėra. Be to, nereikėtų galvoti, kad fizinis aktyvumas visuomet turi būti susijęs su sunkumais, fiziniu diskomfortu, valia. Tai tikrai nėra vien tik sportas su treneriu. Teigiamą poveikį sveikatai turi ir labai nedidelis fizinis aktyvumas – pavyzdžiui, spėrus vaikščiojimas, kurio metu jaučiame padažnėjusį kvėpavimą“, – kalbėjo dr. G.Tankevičius.
Fizinis aktyvumas dažnai painiojamas su sportu.
Kaip pajudėti kasdien?
- Fizinis aktyvumas tikrai nėra vien sportas. Savo sveikatai teigiamą poveikį darote ir nedideliais kasdieniais sprendimais. Štai keletas pavyzdžių, kuriuos galite išbandyti visi: tiek jau sergantys lėtinėmis ligomis, tiek siekiantys jų išvengti:
- Jei į darbą važiuojate automobiliu, pastatykite jį toliau ir dalį kelio nueikite pėsčiomis;
- Kartą per savaitę atvykite į darbą ne mašina, bet, pavyzdžiui, viešuoju transportu ir dalį kelio vėlgi eikite pėsčiomis;
- Nenaudokite lifto – lipkite laiptais. Jei gyvenate devintame aukšte, nebūtina pradėti įveikiant visą atstumą – užlipkite pusę jo, kitą dalį važiuokite liftu. Vėliau pėsčiomis įveikiamą laiptų dalį didinkite;
- Dirbdami darykite mankštos pertraukas, per kurias atlikite keletą paprastų jums patinkančių pratimų, pavyzdžiui, tempimo;
- Šokite – išgirdę mėgstamą muziką nepatingėkite pajudėti!
- Įpraskite kasdien išeiti pasivaikščioti. Vienas ar keli ratai aplink kvartalą, šalia esančiame parke, miške – nesvarbu, kur vaikščiosite. Visa tai gerina emocinę sveikatą, padeda įveikti arba sušvelninti miego sutrikimus.
Fizinės veiklos meniu turėtų būti ypač platus
Kaip reikėtų rinktis aktyvią veiklą? Anot dr. G.Tankevičiaus, jei žmogus kol kas neserga jokia lėtine liga, svarbiausias kriterijus galėtų būti malonumas.
„Visada geriausia parinkti individualizuotą būdą. Susipažinus su charakteriu, pomėgiais galima išrinkti tokią fizinę veiklą, kuri teiktų didžiausią malonumą. Iš patirties galiu pasakyti, kad, jeigu fizinė veikla žmogui nuobodi, monotoniška, jis ją greitai mes. Todėl reikia ieškoti alternatyvų. Žmogus turi turėti fizinio aktyvumo meniu – kaip kad renkamės, ką šiandien valgysime, pagal tai, ko norime, taip ir su pajudėjimu: vieną dieną galbūt norisi mankštos, kitą – pasivaikščioti, plaukti, trečią bėgioti ar važiuoti dviračiu ir t.t.“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad fizinė veikla yra ir namų tvarkymas, sniego kasimas.
„Kai reikia papasakoti apie tai, kas gali būti fizinė veikla, pavyzdžiui, senjorams, aš visuomet pateikiu šį pavyzdį: jeigu žmogus turi šuniuką, jis kasdien jį gali išvesti ilgam pasivaikščiojimui. Ji yra reguliari – šuniukas įpareigoja du ar tris kartus per dieną išeiti į lauką ir prasijudinti“, – kalbėjo gydytojas.
Pasak pašnekovo, labai svarbu žinoti, kad siekiant naudos sveikatai nereikia vaikytis maksimalių krūvių, kęsti diskomfortą – tokia veikla gali pagerinti sportinius rezultatus, tačiau naudos sveikatai bus mažiau.
Sergantiems lėtinėmis ligomis jis patarė taip pat nebijoti judėti. Tačiau rekomendavo pasitarti su gydytojais, renkantis fizinio aktyvumo veiklą.
„Niekam ne paslaptis, kad kai kurie gydytojai į lėtinių ligų gydymą daugiau žiūri per medikamentinę prizmę. Tačiau tikrai ne visi. Kita vertus, sporto medikams kartais gali pritrūkti medicininių žinių apie konkrečią lėtinę ligą ir tai, ką ja sergantis žmogus gali, o ko negali, daryti“, – neslėpė pašnekovas. Vis dėlto svarbiausias principas, kurio laikosi kiekvienas medikas, taip pat ir pacientas – kad fizinė veikla turi būti tokia, kuri padėtų, o ne kenktų žmogaus būklei.
Fizinė veikla turi būti tokia, kuri padėtų, o ne kenktų žmogaus būklei.
Cukriniu diabetu sergantis vyras: „Mankšta – vaistas nuo visų ligų“
II tipo cukriniu diabetu sergantis Andrius 15min pasakojo, kad ilgą laiką vengė mankštintis, bijodamas pabloginti savo sveikatos būklę. „Tačiau, kai dėl asmeninių aplinkybių pakeičiau gyvenamąją vietą ir šeimos gydytoją, pasikeitė ir mano požiūris. Mano ligos istoriją peržiūrėjęs gydytojas iš karto rekomendavo medikamentinį gydymą derinti su fiziniu aktyvumu“, – pasakojo vyras.
Andrius prisiminė, kad pradėti daugiau judėti buvo sudėtinga, nes ilgus metus buvo įpratęs jaustis ligoniu, nepajėgiu atlikti net elementarių mankštos pratimų. „Dabar gėda prisiminti, tačiau man atrodė, kad taip saugau save. O iš tiesų tiesiog tingėjau.
Pradėjęs nuo paprasčiausios mankštos, vėliau pradėjau vaikštinėti po apylinkes su šiaurietiškomis lazdomis. Gana greit pajutau, jog jaučiuosi geriau nei anksčiau: turėjau daugiau energijos, šiek tiek nukrito svoris, o kūnas tapo tvirtesnis.
Dabar visiems sakau, kad mankšta – geras vaistas nuo visų ligų. Juk jei organizmas gauna daugiau energijos, nei sunaudoja, jos perteklius kaupiasi riebalų pavidalu. Vadinasi, kasdieninis judėjimas, vaikščiojimas, darbas sode, kopimas laiptais yra naudingi sveikatai“, – savo nuomone pasidalijo pašnekovas.
Dabar gėda prisiminti, tačiau man atrodė, kad taip saugau save. Iš tiesų tiesiog tingėjau.
Jam pritaria ir cukrinį diabetą gydantys medikai. Pasak jų, reguliaraus fizinio aktyvumo nauda sergantiems šia lėtine liga akivaizdi: mankšta ar kitas fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, reguliuoja cholesterolio kiekį organizme, stabilizuoja arterinį kraujo spaudimą, greitina medžiagų apykaitą, todėl mažėja svoris, taip pat pagerina cukrinio diabeto kontrolę, organizmo gebėjimą įsisavinti insuliną.
Pacientų ligų istorijų analizė rodo, kad kai kuriais atvejais atsiranda galimybė sumažinti vaistų, vartojamų 2 tipo diabetui gydyti, dozę. Svarbu nepamiršti, kad visus fizinius krūvius ligonis turėtų aptarti su gydytoju, nes kartais yra tam tikrų ribojimų, ko negalima daryti arba reikėtų daryti su saiku. Ypač svarbu pasitarti su gydančiu mediku, kai ketinama didinti fizinį krūvį.
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
