Gydytojas įvardijo požymius, kurie byloja, kad pasirenkamas maistas jus sargdina.
Anot jo, pirmasis požymis – tai dažni apsilankymai tualete.
„Ar kartais pagalvojate, kad verčiau nesilankysite vietose, kur nėra tualeto, juolab – nevalgysite ten? Tai gana dažna stiprų maisto netoleravimą turinčių žmonių mąstysena“, – sako A.Unikauskas.
Virškinimo stresas – tiesioginis maisto netoleravimo simptomas. Jis pasireiškia stipriais pilvo skausmais, dujų kaupimusi, pilvo pūtimu ir viduriavimu. Kaip teigia A.Unikauskas, kenčiant nuo maisto netoleravimo neretai diagnozuojamas ir dirgliosios žarnos sindromas.
„Manoma, kad priežastis yra ta, jog blogai suvirškinami angliavandeniai. Situacijų, kai mūsų organizmas niekaip nesuskaido medžiagų ir į tai reaguoja mūsų imuninė sistema, yra labai daug“, – sako gydytojas.
Apie tai, kad valgote netinkamus produktus, gali byloti ir raumenų bei sąnarių skausmai. Gydytojas sako, kad yra žmonių, kurie ilgą laiką kenčia raumenų jautrumą ar sąnarių skausmą, ir nė į galvą neateitų, kad tai gali priklausyti nuo mitybos.
Apie stiprų maisto netoleravimą dažnai byloja ir galvos skausmas, migrena. Dauguma atvejų galvos skausmo galima išvengti, jeigu žinote jus kamuojančius maisto dirgiklius.
„Geriausiai žinomas maisto cheminis dirgiklis yra mononatrio glutamatas. Žmonės, jautrūs maiste esančiam glutamatui, gali patirti galvos skausmus, raumenų įtampą ar bendrą silpnumą po didesnio tokio maisto kiekio. Nemalonūs simptomai gali užsitęsti net kelias valandas“, – kalba A.Unikauskas.
Lėtinis nuovargis gali būti dar vienas požymis, kad valgote netinkamai. Esant lėtiniam nuovargiui nuolatos netinkamai funkcionuoja ir yra sudirgintos nervų ir hormoninės sistemos, žmogus dažnai jaučiasi išsekęs ne tik fiziškai, bet ir protiškai bei emociškai.
„Lėtinio nuovargio sindromas yra sutrikimas, sunkus ir ilgalaikis nuovargis, kuris paveikia asmens gebėjimą vykdyti reguliarią kasdienę veiklą. Šiuo atveju maisto netoleravimas seniai įtariamas kaip pagrindinis šios problemos sukėlėjas“, – pastebi gydytojas.
