15min.lt sulaukė tokio skaitytojos Indrės klausimo:
„Sveiki. Visi skubame pasidžiaugti pagaliau atėjusia vasara, tačiau man kylanti oro temperatūra iškart kelia stresą. Kad ir ką beapsirengčiau, vos išėjus į lauką išpila prakaitas. Prakaituoja pažastys, delnai, kakta, jaučiu gėdą, kai tenka tokios būsenos bendrauti su žmonėmis, baiminuosi, kad nuo manęs sklinda prakaito kvapas. Mano garderobe praktiškai nebeliko kitų palaidinių, tik juodos, nes ant jų bent jau nematyti permirkusių pažastų. Išbandžiau ir įvairius antiperspirantus, ir liaudiškas priemones – įvairių žolelių voneles, tačiau vis tiek prakaituoju daug gausiau nei mano kolegos ar pažįstami. Ką daryti?“
Gydytoja dermatovenerologė Ugnė Jarilinaitė-Grinaveckė sako, jog jei žmogus prakaituoja pernelyg gausiai, ši problema kankina jį visus metus (ne tik vasarą). Vis tik nemalonūs pojūčiai šiltuojo sezono metu sustiprėja dėl temperatūros padidėjimo (kaip savo klausime ir nurodo skaitytoja).
„Kas yra prakaitavimas? Tai natūrali organizmo reakcija į aplinkos dirgiklius, emocinį stresą ir fizinį krūvį. Mes turime prakaituoti, nes tokiu būdu išgariname dalį vandens, kenksmingų medžiagų, taip pat atiduodame į aplinką šilumą, išvengdami perkaitimo. Praėjus stimuliacijai, prakaitavimas liaujasi ir jaučiamės komfortiškai“, – sako „Kardiolitos“ klinikų dermatovenerologė.
Daugelis mūsų fiziologinių procesų priklauso nuo paveldėjimo, nuo genetikos. Tai nulemia, kiek, pavyzdžiui, pažastyse yra prakaito liaukų, koks yra jų pasiskirstymo tankis, kaip aktyviai jos veikia.
Turintiems sutrikimų įprastas prakaitavimas – tarsi svajonė
Padidėjęs prakaitavimas gali būti pirminės ir antrinės kilmės. Pirminės (idiopatinės ar esencialinės) prakaitavimo priežastys yra nežinomos.
Prakaitavimui įtakos turi paveldimumas, žmogaus gyvenimo ciklai (menopauzė), vaistai, kai kurie maisto produktai (alkoholiniai gėrimai, aštrus maistas), lėtinės ligos. Antrinės kilmės prakaitavimą dažiausiai sukelia įvairios neurologinės, endokrininės, infekcinės ligos, tam tikrų vaistų vartojimas, buvusios traumos. Pagal lokalizaciją prakaitavimas skirstomas į židininį (pažastų, padų, plaštakų, kraniofacialinį) ir generalizuotą (viso kūno padidėjusį prakaitavimą).
„Jei atmetame antrinės kilmės priežastis, lieka idiopatinė prakaitavimo kilmė. Kitaip tariant – neaiški kilmė, neaiškus prakaitavimo atsiradimo mechanizmas. Gausus prakaitavimas įvardijamas kaip hiperhidrozė. Kai pacientas jau yra išbandęs visas kitas priemones, nėra ligos, skatinančios prakaitavimą, ir daugiau niekas nepadeda, lieka botulino toksino injekcijos“, – sakė pašnekovė.
Tačiu kaip apibrėžti gausų prakaitavimą? Ir kodėl vieni žmonės nuolat turi nešiotis kišenėje nosinaitę, kad nusausintų „rasojančią“ kaktą, o kiti tuo metu net per didžiausius karščius ramiausiai žingsniuoja gatvėmis - jų kūnas net neblizga nuo prakaito.
„Daugelis mūsų fiziologinių procesų priklauso nuo paveldėjimo, nuo genetikos. Tai nulemia, kiek, pavyzdžiui, pažastyse yra prakaito liaukų, koks yra jų pasiskirstymo tankis, kaip aktyviai jos veikia. Taip pat tai labai priklauso nuo žmogaus sudėjimo: turintieji antsvorio tikrai prakaituoja intensyviau.
Neretai po tyrimų medikai prakaitavimo priežastį atranda visai kitur nei buvo manyta – paaiškėja, kad sutriko skydliaukės veikla, žmogus susirgo tuberkulioze ar cukriniu diabetu – šios ligos paskatina prakaitavimą.
Visiems vienodo ir „normalaus“ prakaito kiekio nėra. Mes tiesiog įvertiname, kokiam prakaitavimui esant pacientas jaučiasi blogai. Didelis vaidmuo diagnozuojant hiperhidrozę tenka anamnezei. Pacientai akcentuoja, kad prakaitavimas padidėjo paauglystėje ar dar vaikystėje “ – sakė U. Jarilinaitė-Grinaveckė.
Vis tik, kad geriau įsivaizduotume, pašnekovė pasakoja, kad dažniausiai gausaus prakaitavimo problemą turintiems pacientams įprastas prakaitavimas atrodo kaip svajonė. Nuo jų prakaitas bėga tiesiog upeliais, maži lašeliai krenta nuo delnų juos laikant virš servetėlės.
Botulino toksinas leidžiamas ne visiems norintiems
„Dėl to, kad oda nuolat šlapia, kyla didesnė bakterinės ir grybelinės kilmės infekcijų tikimybė. Taip pat tokius pacientus dažniau vargina ir dishidrotinė egzema. Dėl šių ligų atsiranda papildomas nemalonus kvapas, vizualiai matomas odos pažeidimas aplinkiniams, todėl tokie pacientai vengia socialinių kontaktų, blogėja jų gyvenimo kokybė“, – sakė medikė.
Iš tiesų turintiems gausaus prakaitavimo problemą gyvenimas apkarsta: reikia nuolat praustis po dušu, kelis kartus per dieną persirengti švariais ir sausais drabužiais.
Ji patarė kiekvienam, kuris mano, jog prakaituoja per gausiai, pamėginti stebėti, kada tai vyksta? Kas paskatina prakaitavimą? Ar nepradėjote vartoti kokių vaistų? Kas palegvina simptomus?
Neretai po tyrimų medikai prakaitavimo priežastį atranda visai kitur nei buvo manyta – paaiškėja, kad sutriko skydliaukės veikla, žmogus susirgo tuberkulioze ar cukriniu diabetu – šios ligos paskatina prakaitavimą. Tuomet reikia gydyti priežastį, kuri sukėlė prakaitavimą, o ne pasėkmes.
„Botulino toksino injekcijas leidžiame tik tiems pacientams, kuriems diagnozuota idiopatinė hiperhidrozė, anksčiau taikytos priemonės nepadeda. Injekcijų neatliekame besilaukiančioms pacientėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, kurios sulėlė prakaitavimą, ir tiems pacientams, kurie nori tik švenčių metu neprakaituoti. Dabar tai mados dalis – tačiau gydytojo funkcija yra padėti“, – sakė U. Jarilinaitė-Grinaveckė.
Jos teigimu, jei žinote, kad vieną ar kelis vakarus patirsite stresą ar jaudulį ir tuo metu gausiau prakaituosite, tam pristabdyti yra kitų būdų.
„Yra drėgnų servetėlių su aliuminio chloridu, rutulinių bei purškiamų dezodorantų ir antiperspirantų“, – siūlė dermatovenerologė.
„Užmigdytos“ prakaito liaukos – problemą išsprendžia pusmečiui
Vis dėlto, jei įprastos priemonės nepadeda, botulino toksino injekcijos į pažastis, padus ar delnus yra pakankamai paprasta, greita, efektyvi ir moderni procedūra, maždaug pusmečiui „užmigdanti“ jūsų prakaito liaukas.
Dermatovenerologės teigimu, dalis pacientų pažymi, kad ši procedūra neskausminga – jaučiamas tik adatos dūris. Tačiau ir šis nemalonus pojūtis gali būti slopinamas šalčiu.
Palinkėčiau gyventi laimingą, sveiką gyvenimą, gydyti lėtines ligas, dalyvauti prevencinėse programose – tada prakaitavimo problema kankins mažiau.
Suleistas botulino toksinas (įprastai leidžiamas į veido raumenis mažinant raukšles) blokuoja nervinius impulsus odos prakaito liaukose, todėl slopinamas liaukų aktyvumas ir stabdoma prakaito gamyba. Po procedūros tenka palaukti efekto, nes neurotoksinas veikia ne iš karto – maksimalus rezultatas pastebimas tik po dviejų savaičių.
Tik po dviejų dienų prakaitavimas pradeda po truputį mažėti. Beje, vieniems poveikis išlieka 4-8 mėnesius, kitiems – ištisus metus. Geriausia, jog toks intensyvus, koks buvo, prakaitavimas negrįžta niekada“, – procedūrų rezultatu džiaugėsi medikė.
Po botulino toksino injekcijų apie savaitę negalima lankytis pirtyse, saunose, būti aktyvioje saulėje ir parą masažuoti vietos, į kurią buvo suleista botulino. Taip pat nepatartina gausiai vartoti alkoholio, nes tai gali sumažinti neurotoksino poveikį. Būtina šalutinius efektus, galimas komplikacijas, kainą, aptarti dar prieš gydymą. Pacientas turi pasitikėti gydytoju, kuris atlieka procedūrą.
Kaip pristabdyti prakaitavimą?
„Kardiolitos“ klinikų gydytoja nerimaujantiems dėl blogo kvapo pataria parduotuvėse rinktis natūralaus pluošto drabužius. Sintetiniai audiniai dažniausiai yra nepralaidūs orui – ir tai sukuria puikias sąlygas prakaito bakterijoms daugintis, todėl atsiranda blogas kvapas.
„Tuos pacientus, kurie nešioja natūralaus pluošto drabužius, neturi antsvorio, maitinasi sveikai, mažiau vartoja alkoholio ir sportuoja, rečiau vargina hiperhidrozė.
Negaliu teigti, kad liaudiškos priemonės efektyvios. Palinkėčiau gyventi laimingą, sveiką gyvenimą, gydyti lėtines ligas, dalyvauti prevencinėse programose – tada prakaitavimo problema kankins mažiau. Na, o ateities tyrimai turėtų sutelkti dėmesį į disreguliaciją vegetacinėje nervų sistemoje, neurotransmiterių vaidmenį bei genetiką“, – sako U. Jarilinaitė-Grinaveckė.