Kasmet registruojama apie 80 susirgimo meningokokine infekcija atvejų ir beveik visus juos sukelia B tipo meningokokas. Tačiau, anot imunologės D. Razmuvienės, kol kas sunku kalbėti apie tokios situacijos priežastis. „Šiai dienai galime konstatuoti, kad vadinamųjų invazinių meningokoko infekcijos atvejų yra būtent tiek. Tačiau atsakymo, kokios tokios epidemiologinės padėties priežastys – nėra. Galbūt reikia gilesnių pastebėjimų, gilesnių mokslinių tyrimų įsitraukiant ir genetikams“, - teigia medikė D.Razmuvienė.
Prieš „musę“ imuninė sistema nukreipia visą artileriją
Vilniaus Universiteto Vaikų ligoninės Intensyvios terapijos ir anesteziologijos centro vadovė doc. dr. Virginija Žilinskaitė pasakoja, kad invazinė infekcija – tai audringa organizmo reakcija, kuomet imuninė sistema į bakteriją sureaguoja kaip į siaubą. „Meningokokas yra labai jautri ir lepi bakterija, kuri atsidūrusi išorinėje aplinkoje greitai žūva. Taigi atrodytų, kad žmogaus organizmui ją reikia tik nusprigtuoti kaip musę, bet jo imuninė sistema atsineša visą patranką, – vaizdingai pasakoja gydytoja doc. dr. V.Žilinskaitė, – žmogaus organizmas taip išsiderina, kad pradeda pats save griauti. O šiuos procesus suvaldyti medikams būna labai sudėtinga. Vienas iš galimų meningokokinės infekcijos pasekmių – sepsis, ir yra nenormali žmogaus organizmo reakcija į infekciją.“
Mokslo atsakymai – ateities kartoms
Gydytoja doc. dr. V.Žilinskaitė taip pat sako, kad pasaulyje šiuo metu intensyviai atliekami moksliniai tyrimai, aiškinantis meningokokinės infekcijos rizikas. „Susirgimų skaičių skirtingose šalyse lemia daug faktorių. Šiandien mokslas intensyviai dirba: ne vien genetikai, bet ir molekulinės medicinos specialistai ieško atsakymų. Kaip sureaguoja visi genai, būna aišku tik prasidėjus infekcijai. Todėl labai svarbu tirti ne tik patį meningokoką, bet ir individualių žmonių organizmų reakcijas“, - aiškina doc. dr. V.Žilinskaitė ir pabrėžia, kad dažniausiai sunkiausiomis meningokokinės infekcijos formomis suserga sveikiausi vaikai, kurie iki tol galėjo nesirgti jokiomis ligomis.
Per pastaruosius 10 metų (nuo 2006 iki 2016 m.) Lietuvoje registruota beveik 800 meningokokinės infekcijos atvejų, daugumą laboratoriškai patvirtintų atvejų sukėlė B tipo meningokokas. Visame pasaulyje meningokokinę infekciją sukelia šešios Neisseria meningitidis bakterijų serogrupės: A, B, C, W-135, X ir Y. Europoje vyrauja B ir C tipų meningokokai.
Nuo pražūtingos ligos galima apsisaugoti
Meningokokinė infekcija - tai staigi ir galimai gyvybei pavojinga liga, kuri yra pagrindinė meningokokinio meningito ir meningokokinio sepsio priežastis. Meningokokinė infekcija gali būti gydoma antibiotikais, tačiau svarbu, kad gydymas būtų pradėtas greitai, nes vėlyvuoju ligos etapu prasideda sudėtingi organizmo procesai, kuriuos suvaldyti būna labai sudėtinga. 1 iš 10 infekcijos atvejų gali baigtis mirtimi, o penktadaliui po šios ligos išgyvenusių pacientų gali išsivystyti fizinė ar protinė negalia visam gyvenimui.
Meningokokinė infekcija yra mirties ir neįgalumo, kurių galima išvengti, priežastis tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse. Kiekvienais metais visame pasaulyje pasitaiko apie 1,2 mln. meningokokinės infekcijos atvejų, iš kurių beveik 66 tūkst. baigiasi mirtimi.
„Pasaulio mastu Lietuva, Airija ir Didžioji Britanija priklausome vidutinio infekcijos paplitimo zonai, kuomet skaičiuojama nuo 2 iki 10 susirgimo atvejų 100 tūkst. gyventojų per metus. Šiuo metu Lietuvoje tendencijos rodo infekcijos atvejų augimą ir mūsų šalis artėja prie 3 atvejų 100 tūkst. gyventojų“, - sako doc. dr. V.Žilinskaitė. Medikė pabrėžia, kad vienintelis būdas valdyti infekciją – vakcinos. Tai rodo ir kitų šalių patirtis, kuomet įvedus vakcinas nuo, pavyzdžiui C tipo meningokoko, infekcijos dažnis smarkiai sumažėjo.
Prieš beveik penkerius metus registruota ir Europos Komisijos patvirtinta pirmoji vakcina nuo B tipo meningokoko. Didžioji Britanija, Airija ir kai kurie atskiri Italijos regionai į savo nacionalinius skiepų kalendorius įsivedė mažų vaikų vakcinaciją nuo meningokokinės B tipo infekcijos valstybės lėšomis.
Didžiausia rizika susirgti meningokokine infekcija yra kūdikiams ir vaikams iki 5 metų. Lietuvoje nuo meningokokinės B grupės infekcijos pradėta skiepyti 2014 metais. Savo lėšomis pernai paskiepyta 13 467 vaikai ir 137 vyresni nei 18 metų asmenys. Šių metų statistika rodo, kad pasiskiepijusių bus dar daugiau.
Sergamumas meningokokine infekcija padidėja kas 20-30 metų
Imunologė D. Razmuvienė sako, kad visi sukėlėjai – ar tai būtų virusai, ar bakterijos, turi tam tikrą išgyvenimo laikotarpį. „Pavyzdžiui gripo pandemijos mutuoja, keičiasi kas 30-40 metų. Taip ir meningokoko bakterija gali turėti tam tikro tipo pakilimus kas 20-30 metų. Atėjus šaltajam metų laikotarpiui, kurį ypač mėgsta meningokokas, mes stebime, kas bus. Apžvelgiant 10-11 metų laikotarpį Lietuvoje kol kas bakterijos suaktyvėjimo nepastebime, vyrauja stabilumas ir kasmet meningokokine infekcija suserga apie 80 žmonių“, - sako D.Razmuvienė.
Informacinis partneris – sveikatos priežiūros bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“.
Daugiau informacijos apie ligą ir jos profilaktiką rasite http://www.ulac.lt/meningokokine-infekcija
LT/BEX/0027/17, paruošta 2017 09
