Vis daugiau vilčių dedama į imuninę terapiją
„Šiuo metu kartu su kolegomis iš NVI kuriamas dendritinių ląstelių įsotinimo navikiniais antigenais metodas iki šiol nebuvo taikytas kuriant kitus rinkoje esančius preparatus. Naujoji technologija reikšmingai prisidės prie naujausių piktybinių navikų gydymo technologijų plėtojimo ir diegimo bei pacientų gydymo individualizavimo“, – teigia UAB „Froceth“ direktorė Agnė Vaitkevičienė.
Pagrindiniai šiuo metu taikomi vėžiu sergančių pacientų gydymo metodai yra chirurgija, chemoterapija ir radioterapija. Derinyje su šiais tradiciniais gydymo metodais pastaruoju metu vis plačiau taikoma ir imunoterapija, kuria siekiama suaktyvinti imuninės sistemos veikimo mechanizmus ir taip naikinti piktybines vėžio ląsteles.
Padėtų gydant metastazavusį vėžį
„Mokslininkai visame pasaulyje ieško būdų, kaip patobulinti individualizuoto gydymo technologijas ir vėžio imunoterapiją padaryti dar efektyvesnę. Tai vienas iš mūsų prioritetinių ilgalaikių tikslų, kurį šiuo tyrimu pradedame įgyvendinti“, – pažymi NVI Imunologijos laboratorijos vedėja, vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Vita Pašukonienė.
Vėžio sukeliamas imuninės sistemos slopinimas – labai daugialypis procesas. Tais atvejais, kai imuninė sistema „nemato“ naviko, vienintelis būdas sukelti priešvėžines reakcijas yra laboratorinėmis sąlygomis suaktyvinti paciento dendritines ląstelės.
„Dendritinės ląstelės yra pagrindinės imuninės sistemos ląstelės. Nuo jų priklauso imuninis atsakas ir imunologinė atmintis. Šių ląstelių preparatų pritaikymas medicinoje būtų itin svarbus proveržis metastazavimo prevencijoje“, – teigia NVI mokslininkė.
Nori panaudoti gydymui pačias vėžio ląsteles
„Šio metodo pranašumas tas, kad sukuriamas realus naviko antigenų spektras. Preparatas yra saugus, lengvai toleruojamas organizmo, neturinti toksiško šalutinio poveikio. Šiuo metu mokslininkų tikslas yra pagerinti jo efektyvumą.
Todėl tobulinami metodai, kaip dendritines ląsteles „pakrauti“ kiek įmanoma tikslingesniais vėžio antigenais. Būtent nuo jų priklauso, kiek kiekvienam konkrečiam pacientui bus efektyvus imunoterapinis jų poveikis. Mūsų hipotezė tokia, kad itin patikimu naviko antigenų nešėju galėtų būti paties naviko ląstelių egzosomos“, – sako A.Vaitkevičienė.
Egzosomos – tai nano dydžio ląstelių struktūros, į kurias ląstelė „supakuoja“ koncentruotą informaciją apie save. Kiekvieno tipo ląstelės (vėžinės šiuo atveju ne išimtis) išskiria savito tipo egzosomas, kurių nustatymas organizmo skysčiuose gali padėti diagnozuojant vėžį, stebėti gydymo efektyvumą arba būti panaudojamos imunoterapijai.
Vėžys tampa viena dažniausių mirties priežasčių
„Eksperimentinių tyrimų rezultatai rodo, kad egzosomos gali būti efektyviai taikomos kovojant prieš agresyviausius naviko antigenus. Egzosomos yra didelį potencialą turintys nauji biomarkeriai, todėl dendritinių ląstelių aktyvavimas egzosomomis turėtų ženkliai pagerinti klinikinį atsaką“, – teigia UAB „Froceth“ mokslinių tyrimų laboratorijos ir šio projekto vadovas dr. Adas Darinskas.
Onkologinės ligos yra viena pagrindinių mirtingumo priežasčių pasaulyje. 2012 m. pasaulyje registruota apie 14,1 mln. naujų vėžio atvejų. Vėžys buvo apie 8,2 mln. mirčių priežastis (14,6 proc. visų mirčių). Jei sergamumo rodikliai išliks panašūs į dabartinius, Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2030 m. naujų susirgimų vėžiu skaičius kasmet sieks 21,4 mln.
