„Savanorystė, o donorystė irgi yra savanorystė, nebuvo skatinama. Vienu metu, kada išsivadavome iš Sovietų sąjungos, kiekvienas puolė rūpintis savimi, daryti verslą, ir tik po kokių 20 metų susivokė, kad yra ir socialinė sritis, kurioje tikrai visi turime prisidėti prie žmonių ir savo šalies gerovės“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ pirmadienį sakė J. Bikulčienė.
Ji pažymi, kad gyvenime yra sričių, kur nieko nenupirksime už pinigus, o kraujas yra vienas iš tokių dalykų:
Jeigu jūs manote, kad neprivalote duoti kraujo, tai reiškia, kad jį galite vaistinėje nusipirkti, bet tokio fabriko, kuris gamina kraują, juk nėra, – nurodė J. Bikulčienė.
„Jeigu jūs manote, kad neprivalote duoti kraujo, tai reiškia, kad jį galite vaistinėje nusipirkti, bet tokio fabriko, kuris gamina kraują, juk nėra“, – nurodė J. Bikulčienė.
Ji sako, kad Lietuva, kalbant apie neatlygintiną donorystę, yra išskirtinė ne tik pasauliniame kontekste, bet ir tarp kaimyninių šalių. J. Bikulčienė pateikė Estijos pavyzdį, kaip ji tvarkėsi su šia problema, nors jų situacija ir buvo geresnė nei Lietuvoje – ten neatlygintinų donorysčių procentas siekė 50:
„Tada Estijos vadovybė nusprendė, kad kitais būdais visuomenės prie neatlygintinos donorystės nepripratinsi, todėl ministras įsakymu nusprendė įvesti šimtaprocentinę neatlygintiną donorystę. Keletą mėnesių buvo baisus kraujo trūkumas ligoninėse, kol visuomenės nepersitvarkė ir nesuprato, kad ant medžio kraujas neauga ir parduotuvėje neparduodamas. Šiuo metu estai turi puikią situaciją – jie tik tinklapyje paskelbia, kur kraujo centro brigada lankysis, žmonės patys registruojasi iš anksto, tiesiog sudaromos eilės, atvažiuoja ir aukoja kraują“, – kalbėjo J. Bikulčienė.
Pasak jos, po poros metų lietuviai darys tą patį, nes kito kelio esą nėra. Be to, Lietuvoje neatlygintinų donorų daugėja. Tiesa, šiuo metu Estijos metodo Lietuva dar taikyti, anot jos, negalėtų:
„(Lietuvoje – red.) per mažas neatlygintinų donorų procentas – 33. To trūkumo geranoryste nepavyktų pilnai panaikinti. Po poros metų pas mus turėtų būti virš 50 proc., tada būtų galima kalbėti apie perėjimą ir nuspręsti, kad mokomi donorai jau nėra priimami“, – sakė ji.
J. Bikulčienė paragino, kad nereikia laukti, kol kažkas atsitiks artimųjų gyvenime, ir kraujo duoti dabar – artimiesiems mūsų kraujas gali ir netekti, o paaukojus kraujo, anot jos, žmonės labai gerai jaučiasi.
