Poveikį jaučia ir sirgę lengvai
Šis pranešimas buvo skaitytas viešoje nuotolinėje konferencijoje, skirtoje tyrimo duomenų pristatymui. 15min.lt savo iniciatyva taip pat nusprendė jo pasiklausyti ir dalį informacijos pateikti savo skaitytojams.
Kaip pasakojo, pristatydama tyrimą, LSMU mokslo darbuotoja, psichologė doc. dr. Aistė Pranckevičienė, nors visi žinome, kad COVID-19 dažniausiai pažeidžia kvėpavimo sistemą, taip pat gali turėti neurologinių komplikacijų (nuo kraujotakos sutrikimų iki insulto), kurios, priklausomai nuo sunkumo, svyruoja nuo kelių iki 36 proc., ši liga gali sukelti ir stiprius psichologinius simptomus.
Jau vien izoliacija, nes žmogus ilgą laiką būna vienas, atskirtas nuo artimųjų, neigiamai veikia mūsų smegenis, lemia vienišumo, nesaugumo jausmą. Daug kalbama ir apie sindromą po intensyvios terapijos, kuriam būdingi stiprūs psichologiniai simptomai – nerimas, depresija, trauminis stresas, pablogėjusios kognityvinės funkcijos.
Taip pat daugėja duomenų, kad COVID-19 persirgę asmenys turi padidintą psichikos sutrikimų riziką, kuri išlieka net praėjus 6 mėnesiams po ligos. Per pirmą pusmetį rizika susirgti depresija, nerimo sutrikimais, potrauminio streso sutrikimu didėja net du kartus.
„Jau pati kovidinė patirtis, ypač jeigu buvo sirgta sunkiau, turi didelį psichologinės traumos užtaisą. Viename iš tyrimų potrauminio streso simptomai buvo nustatyti net 96 proc. žmonių, kurie buvo gydomi ligoninėje. Žinoma, kuo didesnė jaučiama grėsmė gyvybei ligos metu, tuo labiau tikėtina, kad išsivystys potrauminis sutrikimas. Tačiau tai nereiškia, kad poveikį psichikai patiria tik segantys sunkiai. Iš tiesų simptomus patiria ir tie, kurie serga lengviau ir turi izoliuotis namuose. Pasak tyrimų, net trečdalis tokių pacientų patiria potrauminio streso, depresijos ar nerimo simptomus“, – aiškino psichologė.
Jauni žmonės susiduria su didesniais sunkumais
Taip pat žmonės dalijosi slegiančia kalte, jeigu nuo jų užsikrėtė kiti šeimos nariai, artimieji. Šis jausmas taip pat didino jų patiriamą stresą. Dar blogiau, jeigu žmogus buvo nepalaikomas, kaltinamas dėl savo ligos.
Dar viena prastesnės psichologinės savijautos dedamoji – poinfekcinis diskomfortas, t. y. kiek nemalonių simptomų užsiliko po ligos, pavyzdžiui, sumažėjęs energijos lygis. Įdomu, kad dažniau psichologinius sunkumus po COVID-19 patiria jauni žmonės. Tai siejama su tuo, kad jauni, darbingo amžiaus žmonės turi daugiau socialinių ir darbinių pareigų, jiems yra labai sunku ilgesniam laikotarpiui iškristi iš savo rutinos, dėl to jie patiria daugiau streso.
Kadangi ši liga gali paveikti kognityvinius gebėjimus (pablogėja atmintis, sunkiau sutelkti dėmesį, vargina nuovargis, ima trūkti motyvacijos dirbti), tai savo ruožtu gali lemti blogesnį darbinį funkcionavimą. Žmogus jaučiasi nepatenkintas savimi, nelaimingas, krenta jo savivertė, taigi psichikos sveikata prastėja dėl šių priežasčių. O bloga psichikos sveikata neigiamai veikia visą žmogaus gyvenimo kokybę, santykius su kitais.
Apie 80 proc. COVID-19 persirgusių žmonių, kuriems neprireikė ligoninės, subjektyviai skundėsi pokovidinės komplikacijos – vadinamojo smegenų rūko – simptomais.
„Manoma, kad apie trečdalį COVID-19 persirgusių žmonių gali reikėti vienokios ar kitokios psichologinės pagalbos, nes įveikti potrauminę patirtį jiems patiems per sunku“, – apibendrino A.Pranckevičienė.
Prastėja emocinė savijauta
Jos kolegė Kristina Mozūraitytė, pristatydama konkrečius tyrimo duomenis, kurie buvo gauti apklausus dviejose Lietuvos ligoninėse – LSMU Kauno ligoninėje bei Santaros klinikose – gydomus pacientus, teigė, kad daugiau nei pusė apklaustųjų, 52,8 proc., pastebėjo savo emocinės savijautos pablogėjimą, 8,3 proc. iš jų – labai stiprų, 16,7 proc. – gana stiprų.
„Maždaug trečdaliui tiriamųjų buvo nustatyti įvairaus lygio depresijos simptomai, ketvirtadaliui iš jų – stiprūs. 12 proc. tiriamųjų išgyveno nerimą, 6 proc. iš jų pasižymėjo didelio nerimo sutrikimo rizika. Per paskutines keturias savaites 15 proc. tyrimo dalyvių patyrė nerimo priepuolį, jautė stiprią baimę ar paniką. Iš jų 43 procentams ši patirtis buvo išgyventa pirmą kartą, 56 proc. atvejų nerimo priepuolis buvo patirtas visiškai netikėtai, 37 proc. išsakė jaučiantys baimę ar nerimą dėl galimo priepuolio pasikartojimo.
Daugiau nei ketvirtadalis ligoninėje gulėjusių responendentų būtų norėję psichologinės pagalbos. Daugiau nei pusė jų kalbėjo apie bendravimo poreikį, taip pat išreiškė norą gauti daugiau informacijos apie patį gydymo procesą (kokie medikamentai jiems skiriami, kas jų laukia, kokios rekomendacijos grįžus namo ir pan.). Trečdalis pasigedo patogesnių aplinkos sąlygų, galimybės laisviau judėti, pavyzdžiui, išeiti pasivaikščioti į lauką. 11 proc. kalbėjo apie psichologinio palaikymo poreikį iš specialistų, didesnę atjautą, supratimą iš jų pusės. Daliai pritrūko galimybės tiesiog išsiventiliuoti emocijas, kad tai palengvintų jiems buvimą ligoninėje“, – apibendrino pranešėja.
