Studijavo eksperimentinę specialybę
Jakutija, kur gimė Anastasija, driekiasi nuo Sibiro iki Tolimųjų Rytų. „Gimiau ten, kur kasami deimantai, mano tėtis, geofizikas, dirbo šioje srityje. Mūsų giminėje buvo daugybė skirtingų tautybių, tačiau aš jaučiuosi azijietė. Kažkada mano sesuo iš smalsumo pasidarė genetinę analizę, ir tas tyrimas parodė, kad mes turime mongoliškų genų“, – pasakoja Anastasija.
Baigusi mokyklą, Anastasija patraukė į Peterburgą mokytis biologijos ir psichologijos pedagoginiame universitete.
„Atsitiktinai susipažinau su budistais ir nuėjau į vieną paskaitą. Toje paskaitoje sutikau labai daug pažįstamų žmonių. Pasijutau patekusi į šeimą. Per budizmą susipažinau su Tibeto medicina. Taip pat visas disciplinas, kurių mokiausi universitete, dabar naudoju, nors po studijų nežinojau, kur jas pritaikyti, nes mokytoja dirbti nenorėjau.
Mano specialybė buvo eksperimentinė – biologija-psichologija. Gavome daug žmogaus fiziologijos žinių, teko tyrinėti lavonus. Tai pakankamai rimtas išsilavinimas kaip pedagogui. Įsivertinau savo diplomą Lietuvoje, jis prilyginamas magistro laipsniui“, – sako pašnekovė.
Įkūrė Tibeto namus
Vienas budistų seminaras atvedė Anastasiją į Lietuvą. Čia ji susipažino su būsimu vyru, įsimylėjo, ištekėjo ir liko gyventi Šiauliuose. Gyvendama šiame mieste Anastasija jau darė Tibeto masažus, studijavo Tibeto mediciną, tačiau nesijautė gerai, nes nemokėjo kalbos.
Tibeto procedūros – tai ne tik masažas, bet ir pirtys, kaitinimai, akmenys, adatos.
„Tibetietis gydytojas Nida, sužinojęs, kad apsigyvenau Lietuvoje, pasiūlė man atidaryti Tibeto medicinos akademijos filialą. Kol gyvenau Šiauliuose, brandinau šią mintį, o kai tik persikrausčiau į Vilnių, ėmiau ją įgyvendinti“, – šypsosi Anastasija.
Dabar moteris yra Tarptautinės tradicinės Tibeto medicinos akademijos „Sorig (mokslas apie gyvenimą) khang (namas) Vilnius“ direktorė.
„Tie, kas praktikuoja Tibeto budizmą, anksčiau ar vėliau susidomi ir Tibeto medicina. Norintiems tapti gydytojais ar gauti žinių šioje srityje, Lietuvoje dėstome 4 metų kursą. Turiu tikslą įteisinti Tibeto procedūrų specialisto statusą su išsilavinimą patvirtinančiu diplomu. Tibeto procedūros – tai ne tik masažas, bet ir pirtys, kaitinimai, akmenys, adatos.
Dabar ruošiame dvejų metų trukmės išsilavinimo programą Tibeto medicinos terapeutams. Tokios trukmės ir apimties studijos yra kai kuriose Europos šalyse. Šiuo tikslu įstojome į Sveikos gyvensenos rūmus. Kursime Tibeto medicinos komitetą, darysime programas ir dalinsime sertifikatus, patvirtinančius išsilavinimą“, – tvirtai galvą linkteli Anastasija.
TAIP PAT SKAITYKITE: Jolanta Pileckienė: „Tekėjau už našlio su trim vaikais, o dabar jau esame laimingi penkių vaikų tėvai ir netgi seneliai!“
Pamilo Vilnių
„Kiekvienas žmogus turi savo svajonių šalį, miestą. Man sunku gyventi dideliame mieste, kur daug judėjimo, daug laiko atima nuvažiavimas iš vienos vietos į kitą, daug skirtingų žmonių, triukšmo. Todėl man patinka Vilnius. Čia matau įvairių tautybių žmonių, judėjimas yra, bet jis ne pernelyg didelis. Tuo pačiu tai labai jaukus, ramus ir labai laisvas miestas. Čia jaučiuosi saugiai.
Pamenu, kai atvykau iš Jakutijos, kur labai mažai žmonių, jokio šurmulio ir triukšmo, į Peterburgą, jis pasitiko su tokiu trenksmu, kad to miesto akivaizdoje pasijutau kaip mažas žmogeliukas, kuris nori prisispausti prie žemės ir pasislėpti. Vilniuje galiu laisvai įkvėpti, čia vykdau savo veiklą, turiu draugų, čia vyksta daug įdomių renginių. Aš keliauju ten, kur noriu“, – apie savo meilę Vilniui pasakoja Tibeto masažuotoja.
Penkerius metus ji gyvena sostinėje, čia gimė jos dukra, kuri dabar jau taiso mamos daromas lietuvių kalbos klaidas.
Tibeto medicinos šaltiniai: pusdievų žinios ir gamtos stebėjimas
„Tibeto medicina susijusi su istorine Šanšungo valstybe. Manoma, kad pirmasis medicinos vadovėlis buvo parašytas būtent joje. Tai buvo tam tikra aiški sistema. Devintame amžiuje vadovėlis buvo perrašytas. Iš to atsirado keturios medicinos tantros, iš kurių dabar mokosi visi, norintys pažinti Tibeto mediciną. 12-ame amžiuje šis vadovėlis vėl buvo perrašytas. Būtent jis pasiekė mūsų laikus. Minimi keturi Tibeto medicinos atsiradimo šaltiniai: Bono religija (siejama su šamanizmu), išminčių dransonų (pusiau mistinių būtybių, per meditacijas išvysčiusių gydymo garsu, per mantras, tradiciją) žinios, įprastų žmonių patirtis, vadinama empirika, ir gyvūnų stebėjimas.
Labai daug žmonių dėl didelio kiekio informacijos, gausybės darbų ir dėl to kylančio streso yra nuolatinės neurozės būsenos.
Yra tokia istorija, kad senovės žmonės stebėjo kažkokius paukščius, kurie padėjo kiaušinius, vienas kiaušinis suskilo, paukštis atnešė kažkokių žolyčių, pridėjo jų prie kiaušinio, ir kiaušinio įskilimai dingo. Žmonės ėmė tą augalą naudoti lūžių, traumų gydymui“, – Tibeto medicinos istoriją trumpai apžvelgia Anastasija.
Pasak moters, anksčiau žmonės turėjo daug laiko stebėti aplinką, save, mokėjo išgyti patys.
„Tai didelė šiuolaikinių žmonių problema, nes mūsų gyvenimuose kažkas nutinka labai mums reikšmingo, o tame bėgime mes neturime laiko ramiai tai apmąstyti. Dabar turime mokytis filtruoti informaciją, stumti į šalį tai, kas neturi prasmės. Labai daug žmonių dėl didelio kiekio informacijos, gausybės darbų ir dėl to kylančio streso yra nuolatinės neurozės būsenos. Budizmas ir Tibeto medicina gali priminti mums pamirštą gebėjimą tiesiog atsisėsti ir ramiai pabūti. Tai labai vertinga mūsų laikais“, – tikina pašnekovė.
Ką apie jus turi žinoti Tibeto medikas
Tibeto masažas yra tik dalis Tibeto medicinos sistemos. Iš viso gydymo metodų yra keturi: dieta, elgesys, vaistai ir tik tada procedūros.
Todėl masažo specialistas teikia rekomendacijas ir dėl maisto, ir dėl elgesio. Ką reiškia elgesys?
„Pirmiausiai tai jūsų režimas: kiek dirbate, kiek ilsitės, kiek pramogaujate. Šis elgesys gali skirtis priklausomai nuo metų laiko. Pavyzdžiui, vasaros metu, kai karšta, stengiamasi išlaikyti virškinimo ugnį maistu, bet svarbu neperkaisti. Reikia saugoti akis nuo saulės, nes akys tiesiogiai susijusios su kepenimis. Akys yra žiedai, o kepenys – šaknys.
Virškinimo ugnis – tai esminė sveikatos sąvoka Tibeto medicinos mitybos sistemoje. Jeigu jos neturime pakankamai, maistas prastai virškinamas ir įsisavinamas.
Jeigu nuolat patirsime akių įtampą, kurią sukelia ryški saulės šviesa, tai paveiks ir kepenis. Todėl rudenį, kai kepenyse prisikaupia per daug įtampos, tai gali pasireikšti padidėjusiu kraujospūdžiu, bėrimais ar imti slinkti plaukai. Daug dirbant prie kompiuterio taip pat didinama įtampa kepenyse. Todėl rekomenduojama daryti vėsius akių kompresus, tai labai atpalaiduoja“, – pataria Anastasija.
Pasak moters, Tibeto medicinos žinias galima taikyti visose kasdienybės srityse. Tibeto medicinos požiūris į emocijas, maistą, režimą, sveikatą, aplinką yra logiškas. Ir pagrindiniai principai, aiškinantys, kas kaip veikia, universalūs visiems. Pavyzdžiui, mėsa, raudonasis vynas, patekęs į bet kurio žmogaus organizmą, jame veiks vienodai. Kai Tibeto medicina ateina į naują šalį, jos medikai ima studijuoti esamus toje šalyje produktus, ieško augalų atitikmenų, pakaitalų.
„Tibete nebuvo raudonojo vyno, pelėsinio sūrio, bet produktų esmė išlieka: karštis, šaltis ir šeši skoniai, kurie atitinkamai daro poveikį kūnui. Tibeto medicina neturi apribojimų maisto produktams, ji neliepia ką nors valgyti, ko nors nevalgyti. Žmonės turi skirtingas konstitucijas, gyvena skirtingame klimate, turi individualias gyvenimo situacijas. Pagal tai reikia rinktis maisto produktus“, – sako pašnekovė.
Anot jos, Lietuvoje dominuoja šalčio, gleivių ir vėjo ligos: peršalimas, antsvoris, nerviniai susirgimai, depresijos.
Išgelbėti pasmerktą mirti
Lietuvoje dominuoja šalčio, gleivių ir vėjo ligos: peršalimas, antsvoris, nerviniai susirgimai, depresijos.
Budistinė nuostata neskriausti gyvų padarų smarkiai įsitvirtinusi ir Tibeto medicinoje. Skriaudžiate kažką – sirgsite. „Yra budistinis ritualas „gyvybės išgelbėjimas“. Jis skiriamas sunkiai sergantiems arba poroms, kurios negali susilaukti vaikučio. Išgelbėti tą, kuris pasmerktas mirti. Tai labai pozityviai veikia tą padariusio žmogaus savijautą, pailgina gyvenimą, pagerina būseną“, – sako moteris.
Kalbėdama apie žalingus įpročius, Anastasija mini tik rūkymą, kuris teršia energetinius kanalus ir veikia proto būseną, tačiau alkoholio atžvilgiu nėra tokia kategoriška. „Tibeto medicinoje yra gydomieji vynai, kurie nuramina vėją, taip pat alus, gaminamas žolių pagrindu. Žinoma, dideliais kiekiais vartojamas alkoholis virsta nuodu.
Tibeto medicinos gydytojas gali jums išrašyti ir tokį receptą – „nekalbėti šiurkščiai su aplinkiniais“. Visas jūsų elgesys veikia jūsų proto būseną, aplinkos suvokimą. Prie elgesio patarimų priskiriama ir meditacija – tai proto nuraminimas. Meditavimas labai naudingas sveikatai. Atsipalaidavęs žmogus jaučiasi laimingas“, – sako Anastasija.
Kas yra virškinimo ugnis
Virškinimo ugnis – tai esminė sveikatos sąvoka Tibeto medicinos mitybos sistemoje. Jeigu jos neturime pakankamai, maistas prastai virškinamas ir įsisavinamas.
Tibeto medicinos gydytojas gali jums išrašyti ir tokį receptą – „nekalbėti šiurkščiai su aplinkiniais“.
„Maistas patenka į skrandį, ten atitinkamai susimaišo ir skyla į švarią dalį ir nešvarią. Švari dalis virsta peršviečiamomis sultimis, tai maistinė esencija. Nešvari dalis pasišalina išmatų pavidalu.
Ta maistinė esencija dalyvauja statybiniuose procesuose: kraujo, raumenų, riebalinės dalies, kaulų, reprodukcinių skysčių. Beje, pastarieji daro įtaką mūsų sąmonei, vadinasi, tai, ką valgome, daro įtaką mūsų protui.
Tibeto medicinoje brėžiama aiški sąsaja tarp vartojamo maisto ir proto būsenos. Jeigu pirmame etape, kai formuojasi peršviečiamos sultys, kažkas sutrinka, tai paveikia visą tolesnę grandinę. Kad tai neįvyktų, reikia kad skrandyje būtų pakankamai ugnies“, – aiškina Anastasija.
Virškinimo ugnį gesina šalti gėrimai bei slopina produktai, turintys vėsinantį poveikį: rūgštūs pieno produktai, žalioji arbata su mėtomis, kiauliena (tai vasaros mėsa).
Lietuviams reikia valgyti mėsą
Iš Indijos atkeliavusi Ajurveda griežtai pasisako prieš mėsos vartojimą, tačiau Tibeto medicinoje tokio kategoriško požiūrio nėra.
„Tibeto klimatiniai ypatumai lėmė, kad ten valgoma daug mėsos, nes labai šalta. Indija – karščio šalis, todėl ten valgyti mėsą kvaila ir pavojinga. Mane stebina, kad Ajurvedos pasekėjai siūlo lietuviams maistą ir procedūras, kurios tinkamesnės karštai šaliai. Lietuvoje mėsa būtina, ypač žiemos metu. Gal ir ne visiems žmonėms jos reikia, bet daugumai. Į konsultacijas dažnai užsuka veganai, vegetarai, žaliavalgiai – labai liekni žmonės, kupini vėjo energijos, jie turi per daug šalčio, juos reikia šildyti. Mes rekomenduojame bent jau gerti sultinius. Per didelis šaltis provokuoja ligas“, – sako Anastasija.
Pasak jos, per didelis lieknumas didina nervingumą, sukelia nerimą, nemigą, depresiją. Todėl reikia valgyti mėsos – užtenka tai daryti kelis kartus per savaitę, tik mėsa turi būti kokybiška. Galima valgyti tik žuvį.
Nevalgantys mėsos šaltųjų kraštų gyventojai turi valgyti daug riešutų, vartoti įvairių aliejų, kad gautų šilumos ir riebalų. Tačiau riešutai sunkiau virškinami nei mėsa.
„Tai paradoksas: mes bandome valgyti daugiau maisto, kuriame gausu vitaminų, tačiau mūsų virškinimo ugnis dėl šalto maisto tokia silpna, kad vitaminai kažkur užstringa, jie pašalinami arba sandėliuojami, bet neįsisavinami.“
Bendros Tibeto medicinos maisto rekomendacijos
-
Nevalgantys mėsos šaltųjų kraštų gyventojai turi valgyti daug riešutų, vartoti įvairių aliejų, kad gautų šilumos ir riebalų.
Ryte ant tuščio skrandžio reikėtų išgerti šilto virinto vandens. Tai suaktyvina virškinimo sistemą.
-
Šilti pusryčiai, nepriklausomai nuo metų laiko, būtini. Rytais virškinimo ugnis būna silpna, todėl reikalingas šiltas maistas.
-
Valgyti reikia tuo pačiu metu.
-
Jeigu kamuoja per didelis svoris, galima padaryti ilgesnę pertrauką tarp paskutinio valgymo ir valgymo kitos dienos ryte.
-
Jeigu yra didesnis apetitas, rekomenduojama valgyti dažniau, kas 2–3 valandas.
