Į redakciją laišką parašiusi V.Deveikienė iš Utenos pasibaisėjo, kad pirmadienį miesto centre, kur vyksta intensyvus automobilių eismas, kur išmetamųjų dujų ir kietųjų dalelių pilnas oras, kaitinant saulei buvo imamas donorų kraujas, neva visiškai nekreipiant dėmesio į jokias higienos normas.
Moters teigimu, buvo imamas kraujas ir iš paauglių, kurių amžius – apie 14 metų. V.Deveikienė stebėjosi, kad nepilnamečių nebuvo prašoma tėvų sutikimo. „Vaikai yra sugundomi pinigais, kuriuos išmoka iškart pridavus kraują. Kaip taip gali būti? Gal Lietuvoje kilo karas, kad tokiom sąlygom imamas kraujas?“ – klausė skaitytoja.
Ar medikai, imdami kraują iš žmonių ir visiškai nesilaikydami higienos ir sanitarijos normų, nepažeidžia Hipokrato priesaikos, kuri apibrėžia gydytojo etikos principus?
Moteris baisėjosi, kad medikai, paėmę kraują, visas kruvinas žarneles metė šalia žmonių, duodančių kraują, į atviras kartonines dėžes, kur zvimbė musės ir kiti mašalai.
„Ar medikai, imdami kraują iš žmonių ir visiškai nesilaikydami higienos ir sanitarijos normų, nepažeidžia Hipokrato priesaikos, kuri apibrėžia gydytojo etikos principus?“ – klausimus bėrė uteniškė.
VU ligoninės Santariškių klinikų Kraujo centro vedėja Lina Kryžauskaitė „15min“ teigė, kad pagal šiuo metu galiojančią teisinę bazę priduoti kraują galima tik nuo aštuoniolikos metų, tačiau tapti kraujo donorais gali ir septyniolikmečiai, jeigu turi vieno iš tėvų raštišką sutikimą ir tėčio arba mamos paso kopiją. Kiekvienam, priduodančiam kraujo, reikia turėti asmens dokumentą, taigi nepilnamečiui priduoti kraujo be tėvų leidimo – neįmanoma.
„Visos kraujo grupės reikalingos, ypač vasarą. Tai žiaurus metas pacientams, nes galimi donorai išvažiuoja, ir dabar didžiausias kraujo trūkumas – neigiamų kraujo grupių. Pertekliaus kraujo tikrai nėra – iš tikrųjų vos vejamės poreikį“, – pasakojo Kraujo centro vedėja.
L.Kryžauskaitė teigė, kad prieš procedūrą yra nustatoma donoro hemoglobino koncentracija kraujyje. Moterų hemoglobino kiekis turi būti ne mažesnis nei 125 gr/l, o vyrų – ne mažesnis nei 135 gr/l. Aferezės procedūrai reikalavimai žymiai griežtesni: vyrų – 145 gr/l, moterų – 140 gr/l. Taip pat reikšmės turi ir ūgis bei svoris, todėl kraujo donoru gali būti ne kiekvienas.
Donorui pageidaujant, jam už kraują sumokama 40 Lt. „Stengiamės neatlygintinas donacijas propaguoti, bet vasarą negali taip staigiai kompensacijų nutraukti, nes tada donorų išvis neturėsi“, – pripažino Kraujo centro vadovė.
Jos teigimu, kraujas paimamas steriliai, dirbama su pirštinėmis. Vamzdelių sistemos, naudojamos kraujui paimti, yra uždaros, į jas neįmanoma patekti bakterijoms. Donoro ranka tinkamai paruošiama. Kraujas laikomas termoizoliaciniuose konteineriuose.
„Pats kraujas yra kūno temperatūros – šiltas, tada atvėsta ir dedamas į tuos šaltkrepšius. Svarbiausia laikytis asmeninės higienos, jokio tiesioginio kontakto su kuo nors kraujas neturi“, – atsako L.Kryžauskaitė, paklausta, ar kraujo ėmimas netoli gatvės, karštyje, skraidant vabzdžiams, yra higieniškas.
Mašalai ne mašalai, bet kraują rinkti reikia. Į donorystės įstaigas tikrai neatvažiuos donorų, tad važiuojam patys ten, kur yra didžiausi traukos centrai.
„Kai atliekama procedūra, tos žarnelės nuimamos nuo aparatų, jų nepaslėpsi ir neapvilksi į patalą, taigi jos dedamos į biologinėms atliekoms skirtas dėžes, bet jos tikrai nėra kruvinos. Mašalai ne mašalai, bet kraują rinkti reikia. Į donorystės įstaigas tikrai neatvažiuos donorų, tad važiuojam patys ten, kur yra didžiausi traukos centrai. Teisinė bazė leidžia rinktis kraujo komponentus, turim visas tam reikalingas higienos priemones. Naudojam tirpalus ir rankoms, ir kėdes dezinfekuojam po donorų priėmimo. Manau, ne tokius laiškus reikėtų rašyti, o rašyti apie tai, kaip tuos donorus pritraukti“, – kalbėjo specialistė.
O ar tokios sąlygos neatsiliepia donoro sveikatai? Juk per standartinę procedūrą per 10 minučių paimama apie 450 ml donoro kraujo.
Kraujo centro vadovė patikina, kad donorui visada duodama atsigerti, nes svarbiausia – atstatyti skysčių kiekį; dažniausiai donoras guli tam tikroje padėtyje – kojos šiek tiek aukščiau širdies, o po procedūros jis turi pailsėti, nesiimti iškart aktyvios veiklos.
Prarastas kraujo kiekis donorui atsistato ne mažiau nei po dviejų mėnesių, o aferezės atveju – net po pusmečio. „Svarbiausia – hemoglobinas, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – geležis. Jo sukaupimui reikia laiko. Per dažnai duoti kraujo negalima, nes išseks kraujo atsargos ir išsivystys mažakraujystė“, – paaiškino L.Kryžauskaitė.
