Masažas prilyginamas prostitucijai?
„Iš pagarbos sau ir savo klientams noriu pasidalyti absurdiškais Lietuvos teisės aktais. Savarankiškai masažo paslaugą teikti norinčius masažuotojus (tokius kaip aš) diskriminuojantis masažo paslaugos teikimo reglamentavimas, egzistuojantis Lietuvoje, neformaliai argumentuojamas tuo, kad masažas prilyginamas prostitucijai.
Tai išgirdau dar prieš kelis dešimtmečius, kai buvo įvestas reikalavimas, kad norintiems privačiai teikti masažo paslaugas neužtenka verslo liudijimo, būtina įsteigti individualią įmonę. Kai atėjusi tvarkyti dokumentų pasiteiravau – kodėl, išgirdau, jog mes priklausome prostitucijos veiklos rizikos grupei. Teisės aktuose tai niekur nenurodoma, bet tokia nuostata egzistuoja.
Nuo tada galėsime vadintis, kaip tik norime, bet ne masažuotojais: trintukais, įtrynėjais, glostytojais ir pan. Absurdų teatras.
Todėl masažas Lietuvoje priskiriamas tik gydomajai paskirčiai. Iš šio sprendimo kyla daug perteklinių, diskriminuojančių reikalavimų, kuriuos turi įvykdyti asmuo, norintis savarankiškai teikti masažo paslaugas, t. y. nedirbantis asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o pats sau kuriantis darbo vietą. Ir pikta, ir liūdna, ir sunku“, – dalijosi Holistinio masažo namų „7 prisilietimas“ įkūrėja Rūta Stratkauskienė.
Panašiomis mintimis dalijasi ir kiti masažuotojai: „Įdomu, ar Lietuvos masažuotojų asociacija pirmoji, kuri žodį „seksas“ panaudojo kreipimęsi į Vyriausybę? Ar gali būti, jog ministerijose dirbantys valdininkai taip bijo šios nelegalios industrijos paslaugų, kad net nesusimąstydami užbraukia istoriškai susiklosčiusią SPA, sportininkų masažo ir kitų masažo paslaugų rinką?
Atėjo laikas masažuotojams vieningai pareikšti, kad norime kabinetus ir savo verslą steigti be dirbtinių kliūčių ir neprotingų suvaržymų ir teikti kokybiškas masažo paslaugas ne tik sergantiems, bet, visų pirma, sveikiems Lietuvos žmonėms. Juk būtent pastariesiems daug svarbiau laiku kokybiškai atsipalaiduoti ir pailsėti.“
Šiuo metu R.Stratkauskienė moko masažuotojus savo sukurtos holistinio masažo sistemos ir nežino, kaip jį turės įvardyti, kai turėtų įsigalioti griežtas draudimas vartoti masažo sąvoką ne gydymo tikslais.
„Nuo tada galėsime vadintis, kaip tik norime, bet ne masažuotojais: trintukais, įtrynėjais, glostytojais ir pan. Absurdų teatras. Juk nuo amžių amžinųjų tai vadinosi masažu. Yra keturi pagrindiniai masažo būdai: glostymas, maigymas, trynimas, vibracija. Sujungus juos visus išeina masažas. Visame pasaulyje taip suprantama, bet mūsų šiandienei valdžiai atrodo kitaip.
Aš turiu kelių dešimčių metų masažuotojo darbo patirtį, dabar pati mokau masažo, tačiau oficialiai savęs pristatyti masažuotoja, jeigu nedirbu gydymo įstaigoje, negaliu. Tačiau be jokių trukdžių galiu prisistatyti kaip užsiimanti veido ir kūno priežiūra. Kaip ir bet kuris kitas žmogus, neturintis jokio panašaus išsilavinimo“, – stebėjosi pašnekovė.
Pripažįstamas tik gydomasis masažas
Lietuvos masažuotojų asociacijos (LMA) valdybos pirmininkė Auksė Bakanienė pasakojo, kad šiuo metu Lietuvoje oficialiai pripažįstamas tik gydomasis masažas. Pagal dabartinius teisės aktus masažą galima atlikti medicinos arba kitoje sveikatos priežiūros reikalavimus atitinkančioje įstaigoje, nes jis priskiriamas prie gydymo srities.
„Pagal mūsų teisės aktus bet koks prisilietimas masažo judesiu, nesvarbu, ar prie kūno, ar prie veido, yra gydymas, kurio bet kur atlikti negalima. Tačiau šiandienėje visuomenėje – tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio – masažas seniai suprantamas kaip puiki geros savijautos palaikymo priemonė, juolab kad jo naudą sveikatai įrodo ir moksliniai tyrimai: ramina nervų sistemą, skatina džiaugsmo hormonų endorfinų gamybą, mažina kortizolio ir kitų streso metu išsiskiriančių medžiagų kiekį organizme, aštuonis kartus pagreitina limfos apytaką, suaktyvina kraujotaką ir pan.
Šiuolaikiniam žmogui masažo be galo reikia. Todėl negalima sakyti, kad masažas gali būti tik gydomasis.
Masažas, priklausomai nuo tikslo, gali būti įvairių rūšių: jeigu reikia gydyti, pavyzdžiui, skausmą, arba atstatyti tam tikras kūno funkcijas, taikomas gydomasis masažas; jeigu mes norime profilaktiškai palaikyti gerą žmogaus savijautą, gali būti atpalaiduojamasis, SPA ar higieninis masažas; jeigu norime pagražinti kūno linijas, yra kosmetinis masažas; jeigu norime paruošti sportininką prieš varžybas ar atpalaiduoti jo kūną po varžybų, yra sportininkų masažas. O pas mus norima paimti tik vieną iš masažo tikslų, visus kitus užbraukiant“, – svarstė pašnekovė.
Nebegalės vadintis masažuotoju
Taigi kol kas Lietuvoje masažas – terapinė (gydymo priemonė), o masažuotojas tas, kuris tokį gydomąjį masažą atlieka. Pasak pašnekovės, ir dabar masažuotojai, atlikdami negydomąjį masažą ir dirbdami pagal fizinės gerovės užtikrinimo ar grožio paslaugų veiklą, vadinti save masažuotojais negalėjo, bet Sveikatos apsaugos ministerija „užsimerkdavo“ prieš šį reiškinį, nes buvo neaišku, kaip juos vadinti.
Pasak jos, po naujos tvarkos įsigaliojimo susiklostys tokia situacija, kad žmogus, turintis masažuotojo diplomą, negalės teikti negydomojo masažo paslaugų dirbdamas individualiai, kadangi bus draudžiama vartoti žodį „masažas“. Šio įstatymo , kuris turėtų įsigalioti nuo 2021 m. gegužės 1 d., o sveikatos apsaugos ministro įsakymas - lapkričio 1 d., esmė, kad masažuotojas tampa išskirtinai sveikatos priežiūros specialistu.
Masažas kartais nepelnytai nuvertinamas, o tai iš tiesų labai gera profilaktinė sveikatos palaikymo priemonė.
„Masažuotojas, norėdamas išsiimti verslo liudijimą ir dirbti ne gydymo, o profilaktikos pagrindais, pagal ekonominį klasifikatorių gali įsigyti fizinės gerovės užtikrinimo veiklą, bet negali vartoti žodžio masažas. Ir, kai mes klausiame, kaip mums tuomet jį vadinti, juokaujama – esą vartokite „plekšnojimas“, „glostymas“ ar dar kaip nors panašiai.
Bet tai pasišaipymas iš masažuotojo, kuris mokėsi įvairių masažo technikų, turi diplomą ir teikia paslaugą, kuri atitinka visus jo profesinius standartus. Deja, norėdamas pritaikyti savo plačias kompetencijas negydymo įstaigoje, jis negali teikti masažo paslaugos.
Dar daugiau – po tokiu „plekšnojimu“ gali pasislėpti bet kas, nes reikalavimo pateikti kvalifikaciją įrodantį diplomą nėra. Toks reikalavimas nesunkiai užtikrintų šių paslaugų kontrolę, o kai jos nėra, kas norės, tas ir darys masažą, kad ir baigęs trijų mėnesių ar dienų kursus, nes vis tiek negalės skelbtis jį darantis. Beje, lygiai taip pat negalės skelbtis jį darantis ir tas, kuris baigęs masažo mokslus, turi diplomą ir daug įvairiapusių žinių“, – teigė A.Bakanienė.
Nori teikti kokybišką paslaugą
Todėl LMA siūlo masažą skirti į gydomąjį masažą – procedūrą, atliekamą sveikatos priežiūros įstaigose, bei masažą – paslaugą žmonėms, siekiantiems palaikyti gerą savijautą ir sveikatą. Toks atskyrimas, pasak masažo specialistų, yra svarbus, kad Lietuvos žmonės gautų kokybišką masažo paslaugą ne tik gydymo įstaigoje, kadangi masažas yra puiki profilaktinė sveikatos palaikymo priemonė, kuri turėtų būti laisvai prieinama kuo platesniam žmonių ratui.
„Mes, masažuotojai, norime oriai vadintis masažuotojais ir teikti kokybišką paslaugą, nes mums rūpi žmonės. Juk negalėtume atlikti šito darbo, jeigu nemylėtume žmogaus ir nenorėtume jam padėti. Ir vis dar tikime savo šalies vadžia, tikime, kad mes jai rūpime, todėl bendromis pastangomis ieškosime racionalių sprendimų“, – apibendrino pašnekovė.
Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerija, atsakydama į 15min užklausą dėl galimų pokyčių masažo srityje, teigė:
„Šiai dienai masažuotojo praktika, apibrėžiama kaip masažuotojo, pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Šiuo metu yra parengtas ir Seime pateiktas Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros praktikos, išskyrus medicinos praktiką, odontologijos praktiką, burnos priežiūros praktiką, slaugos praktiką ir akušerijos praktiką, įstatymo projektas, kuriame nurodyta, kad masažuotojo kvalifikacija įgyjama tik baigus profesinį masažuotojo mokymą.
Kadangi įstatymas dar nėra priimtas, Lietuvos medicinos normos 165:2019 „Masažuotojas“ nuostata, kad nuo 2020 m. lapkričio 1 d. teisę verstis masažuotojo praktika turės asmuo, įgijęs masažuotojo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją verstis masažuotojo praktika, dar turės būti tikslinama.“
