Šias išvadas institutas ketvirtadienį pateikė išanalizavęs Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklius ir jų pokytį per praėjusius ir paskutinius penkerius metus.
Pasak instituto, 2019-aisiais pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių 100 tūkstančių gyventojų mažėjo labiausiai – 25,7 procento. Iš viso pernai žuvo 63 pėstieji, 2018-aisiais jų žuvo 85, 2017-aisiais – 91. Per penkerius metus pėsčiųjų mirtingumas eismo įvykiuose sumažėjo 41,5 procento.
Vertinant bendrus savižudybių skaičius, pernai registruotos 657 savižudybės, 2018-aisiais jų buvo 683, 2017-aisiais – 748. Per pastaruosius penkerius metus tokių mirčių sumažėjo beveik ketvirtadaliu, o bandymų žudytis – 40 procentų.
Dažniausios mirties priežastys Lietuvoje pernai išliko tos pačios, kaip ir daugelį metų: kraujotakos sistemos ligos (mirė 20 901 gyventojas arba beveik 54 proc. visų mirusiųjų), piktybiniai navikai (21 proc. mirusiųjų arba 8042). Institutas pažymi, kad mirtingumas nuo piktybinių navikų pernai išaugo beveik 2 procentais.
Trečioje vietoje – įvairios išorinės mirties priežastys (2 395 mirusieji, arba kiek daugiau nei 6 proc.). Iš viso pernai Lietuvoje mirė 38 281 asmuo.
Tai pat, anot Higienos instituto, per penkerius metus Lietuvoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo 2,7 proc., o mirtingumas dėl išorinių priežasčių – 22,4 procento.
Iš neigiamų tendencijų, institutas pastebi, jog nuo 2016 metų mažėjo vienų metų amžiaus vaikų skiepijimas DTP3 (difterijos, stabligės, kokliušo), poliomelito ir B tipo Haemophilus influenzae vakcina sumažėjo nuo 94,1 iki 92,1 procento, beveik 8 proc. išaugo ir hospitalizacijų dėl diabeto, kurių buvo galima išvengti. Pernai taip pat daugiau nei 8 proc. didėjo ir sergamumas II tipo cukriniu diabetu.