Lietuva jau seniai pirmauja Europos Sąjungoje pagal savižudybių skaičių. Šiandien visi supranta, kad jas lemia toli gražu ne vien medicinos problemos, tačiau specialistai tvirtina, kad Lietuvoje, mėginant sumažinti savižudžių skaičių, remiamasi didelėmis psichiatrijos įstaigomis ir medikamentiniu gydymu, t. y. vyrauja sovietinis modelis. Kita vertus, galima teigti, kad apskritai neskiriamas deramas dėmesys savižudybių prevencijai. Tai šią savaitę, beje, pripažino ir sveikatos apsaugos ministrė.
Pripažįsta, kad dėmesys prevencijai nebuvo didelis
Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje iš gyvenimo pasitraukė lygiai tiek žmonių, kiek šiandien gyvena Jonavoje, devintame pagal dydį šalies mieste, – apie 30 tūkstančių. Pernai netekome 930-ies.
Valdininkai šią savaitę suskubo džiaugtis, kad Lietuvoje savižudybių mažėja, lygindami 2014-uosius su 10 metų senumo duomenis, kai per metus iš gyvenimo pasitraukdavo apie 1,5 tūkst. žmonių.
„Nuo 2006 m. iki dabar jokio sumažėjimo nėra. Jei kurie nors politikai norėtų prisiimti sau laurus, kad savižudybių skaičius mažėja, tai jie turėtų grįžti į 2004 metus. Galima galvoti, kad užtenka to sumažėjimo, bet dabar Lietuvoje 100-ui tūkst. gyventojų tenka per 30 savižudybių.
Šis skaičius tris kartus viršija ES vidurkį ir yra vienas didžiausių Europoje ir pasaulyje. Tai čia tikrai ne tas atvejis, kai reikia sakyti, kad viskas puiku ir nieko daryti nereikia, sistema veikia“, – teigia Lietuvos telefoninių psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos prezidentas dr. Paulius Skruibis.
„Dėmesys savižudybėms ir prevencijai nebuvo didelis ir išskirtinis. Tą pripažįstu. Bet tiek nevyriausybininkai, tiek specialistai gali pasakyti, kad šios vyriausybės dėmesys psichologinės-psichiatrinės pagalbos sričiai stipriai išaugo. Trūkumų buvo daug. Darbą, kuris buvo daromas per lėtai ar gal kur nors visai nedaromas, padaryti per dvejus metus, pakeisti situaciją tikrai nėra lengva“, – sako sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.
Vyriausybės per dešimtmetį parengė bent kelias programas, turėjusias užtikrinti savižudybių mažėjimą. Nevyriausybinės organizacijos tikros, kad iki šiol šios pastangos – bergždžios, skiriami pinigai naudojami neveiksmingai. Pasigendama ir šių programų veiksmingumo vertinimo.
„Valdininkai turėtų daugiau kūrybiškumo rodyti ir nebijoti pripažinti, kad kažkas buvo blogai. Programos vertinamos kas kelerius metus, tai gal pirmais metais buvo efektyvu, po to jau nebe. Atsirado naujų iššūkių, reikia greitai koreguoti, nebijoti keisti“, – teigia Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.
Rezultatų nežada nei po metų, nei po trejų
Sveikatos apsaugos ministerijai sunkiai sekasi dėlioti ir naująją strategiją ateinantiems keturiems metams. Suburta beveik 40 įvairių organizacijų specialistų grupė darbą turėjo baigti balandžio pabaigoje, tačiau programos nėra iki šiol.
Iš tiesų aš susidūriau su kai kurių darbuotojų neveiksnumu, nenoru dirbti, operatyviai spręsti iškilusias problemas, - sakė R.Šalaševičiūtė.
Sveikatos apsaugos ministrė ją žada patvirtinti dar šiemet, joje esą bus skiriamas deramas finansavimas, žmogui bus užtikrinta ne tik pirminė, bet kompleksinė medicininė pagalba. Žadama stiprinti ir bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis.
„Iš tiesų aš susidūriau su kai kurių darbuotojų neveiksnumu, nenoru dirbti, operatyviai spręsti iškilusias problemas. Iš mūsų sistemos darbuotojų pusės buvo tam tikras nevyriausybinių organizacijų atstovų ignoravimas. Tačiau tą problemą mes išsprendėme sukvietę visus ir išklausę. Ir pripažindami, kad jų indėlis teikiant paslaugas turintiems psichikos sutrikimų yra svarus, sudarėme naują grupę, ta grupė dirba“, – pasakoja R. Šalaševičiūtė.
„Mes matome, kaip vyksta darbas toje grupėje, – sunku kažko tikėtis. Grupės įgaliojimai oficialiai jau pasibaigė, ji nieko nesukūrė, dar susitikimai vyksta, bet jie net nelabai teisėti“, – teigia P. Skruibis.
