Tai ne tik odos problema
Lietuvoje psoriaze, arba kitaip žvyneline, serga daugiau nei 120 tūkst. žmonių. Visgi didelė dalis su žvynelinės simptomais susidūrusių žmonių dėl įvairių priežasčių ar ligą persekiojančių mitų į šią statistiką nepatenka – tiesiog numoja ranka į pirmuosius simptomus ar bando gydytis patys, taip situaciją komplikuodami dar labiau.
„Klausimas „kas yra žvynelinė?“ gali atrodyti sudėtingesnis nei daugeliui atrodo. Tai yra lėtinė autoimuninė liga, kuri tęsiasi visą gyvenimą, ir iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog tai – nieko rimto, tik odos problema. Visgi iškilusios paraudusios ir pleiskanojančios dėmės nėra vieninteliai šią odos problemą lydintys simptomai. Žvynelinė yra susijusi ir su kitomis rimtomis ligomis, kartu ji paveikia žmonių emocinę ir fizinę savijautą. Tad šia informacine kampanija siekiame supažindinti sergančiuosius su skirtingais psoriazės tipais ir padėti įsivertinti ligos sunkumą“, – teigia „Janssen“ komunikacijos vadovė Rima Stabrauskienė.
Net trečdalis pacientų žvyneline serga itin sunkiai – pažeidžiami nagai, delnai, padai, plaukuotoji galvos dalis ar net veidas. Pasak Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugijos valdybos narės Veronikos Pečkienės, žvynelinės atsiradimą gali lemti įvairūs faktoriai. Kartais ligą išprovokuoja ar jos eigą apsunkina emociniai išgyvenimai, dvasinė būsena, sudėtingas gimdymas, didelis nuovargis, kitos ligos ar net vartoti įvairūs vaistai. Polinkis į psoriazę gali būti paveldimas, todėl sergant artimam šeimos nariui tikimybė susirgti yra didesnė.
„Ši liga kažkur glūdi, laukia ir staiga atsiranda. Man, pavyzdžiui, ši liga prasidėjo pagimdžius sūnų. Pirmiausia pradėjo berti odą ant blauzdų, vėliau bėrimai paūmėdavo stresinėse situacijose. Pamenu, vienąkart liga paūmėjo tiesiog dalyvaujant badmintono varžybose. Galiausiai su žvyneline teko išmokti gyventi“, – pasakoja pašnekovė.
Daugelis gydosi patys
Kaip pastebi Lietuvos gydytojų dermatovenerologų draugijos prezidentė doc. dr. Rūta Gancevičienė, nors sergančiųjų žvyneline Lietuvoje išties nemažai, ją vis dar lydi daugybė mitų. Pavyzdžiui, liga nėra užkrečiama, tačiau dalis žmonių galvoja priešingai – pamatę odos bėrimus išsigąsta, sveikindamiesi bijo paduoti ranką ar apkabinti. Tai itin slegia sergančiuosius – žemina jų orumą, verčia jaustis nepatogiai ir sukelia psichologinę įtampą. Taip pat atbaido ir nuo kreipimosi į specialistus.
„Pastebiu, kad populiariausias gydytojas – paieškos sistema „Google“. Deja, nesikreipdami į medikus dalis žmonių net nesužino, kad serga žvyneline. O bėrimus, pavyzdžiui, alkūnių srityje, aiškina darbu prie stalo ir ramstymusi į šį baldą. Vis dėlto medikų patarimų reikėtų, ypač kai yra daugybė net sunkiems pacientams skirtų gydymo metodų ir vaistų“, – teigia specialistė.
Neretai tikimasi, kad simptomai dings patys, bet dažniausiai padėtis tik blogėja, o gydytojų pagalbos paprašoma tik tuomet, kai situacija komplikuojasi. R.Stabrauskienė mano, kad kitą dalį sergančiųjų ieškoti sprendimų atbaido netikėjimas, kad jau egzistuoja būdas šią ligą gydyti ir kontroliuoti.
„Žvynelinė – labai matoma liga, nes odos pažeidimai lengvai pastebimi. Dėl šios priežasties žvyneline sergantys pacientai dažnai susiduria su perdėtu dėmesiu ir netolerancija, o tai neigiamai veikia jų psichinę sveikatą, mažina savivertę, didėja depresijos rizika. Kasdienio gyvenimo problemos, įskaitant su pažeminimu ir atstūmimu susijusius išgyvenimus, turi neigiamą poveikį įsidarbinimo galimybėms, karjeros perspektyvoms, sėkmingam asmeniniam gyvenimui. Tad šia kampanija siekiame net tik supažindinti su žvyneline, jos simptomais, tipais, bet ir išmokyti ją kontroliuoti bei padėti suprasti, kad sergantys ja gali gyventi visavertį gyvenimą. Tikimės, kad mūsų skleidžiama žinia pasieks susiduriančius su šia liga ir paskatins imtis veiksmų. Žvynelinę įmanoma kontroliuoti, svarbiausia – kreiptis profesionalios pagalbos į patirties turintį specialistą“, – pataria „Janssen“ komunikacijos vadovė.
Vieno vaisto nėra
Doc. dr. R.Gancevičienė akcentuoja, kad itin svarbu įsisąmoninti, jog net prislopusi liga niekur nedingsta, susirgimai pasikartoja. Žvynelinės progresavimo neįmanoma prognozuoti, kartais net gydoma liga paūmėja, todėl būtinas kuo didesnis gydytojų įsitraukimas.
„Vienam tinka įvairūs gydomieji tepalai, kremai, emolientai, o kitam reikia net biologinės terapijos ar fototerapijos. Gydytojas pagal ligos išplitimą, formą, sunkumą turėtų paskirti labiausiai tinkantį, ligą kontroliuojantį ir žmogui visavertį gyvenimą suteikiantį gydymą. Labai daug priklauso nuo gydytojo ir paciento bendradarbiavimo“, – teigia specialistė.
Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugijos valdybos narė V.Pečkienė priduria, kad visiems tinkamo bendro sprendimo nėra: vieniems žmonėms simptomai prislopsta ar išvis dingsta vasarą, kai intensyvesnė saulė, o kitiems šiuo metų laiku liga kaip tik paūmėja. Itin svarbu ir tai, ką kasdien valgome, bei emocinis fonas – nereikia persidirbti ir stresuoti.
„Maisto neturi būti pernelyg daug, jis negali būti riebus ir aštrus. Svarbu gauti pakankamai vitaminų A, E, D, kurių apstu žuvyje. Didžiulės įtakos turi alkoholis ir rūkymas. Svarbi ir psichologinė sveikata, tad reikėtų dažniau būti gryname ore, turėti pakankamą fizinį krūvį, kartais padeda tiesiog išvažiavimas toliau nuo namų ir pabėgimas nuo kasdienių rūpesčių. Kai žmogus atranda sau smagių dalykų, gijimas iškart būna lengvesnis“, – patarimais dalinasi Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugijos valdybos narė.
Pašnekovės akcentuoja, kad žvynelinės gydymas turėtų būti kompleksinis – juk liga susijusi su kraujagyslių sistemos pokyčiais, padidėjusiu kraujospūdžiu, cukrinio diabeto rizikomis ir su nutukimu siejamu metaboliniu sindromu. Tad labai daug reiškia tinkamas gydymas, gyvenimo būdas ir požiūris į save, dienos režimo laikymasis. Kitaip sakant, viskas – paciento rankose.
Daugiau informacijos apie kampaniją „Sakyk TAIP savo odai“ galima rasti kampanijos interneto svetainėje iveikzvyneline.lt.
Kampaniją „Sakyk TAIP savo odai“ vykdo „Janssen“ (UAB „Johnson & Johnson“).
