Savižudybių skaičius vis dar didelis
Pasak nuolat savo darbe su pagalbos besikreipiančiais susiduriančios psichologės, VU Suicidologijos tyrimų centro narės Vaivos Klimaitės, ji nejaučia savižudiškų minčių turinčių žmonių srauto mažėjimo ir ragina aklai nepasitikėti skaičiais, nes galimai tai tik trumpalaikiai svyravimai.
„Metai nelygu metams – savižudybių skaičius vis dar yra didelis ir reikia bent dešimties metų, kad galėtume teigti, kad iš tiesų mažėja“, – teigia ji. Psichologė taip pat atkreipia dėmesį, kad svarbus ne tik įvykdytų, bet ir planuotų ar nepavykusių savižudybių skaičius ir net mintys apie pasitraukimą iš gyvenimo.
„Įvairių tyrimų duomenimis vienam nusižudymui tenka 10–20 mėginimų nusižudyti. Tai reiškia, kad mėginimų yra daug daugiau negu įvykusių savižudybių, o žmonių, turinčių minčių apie savižudybę, yra dar daugiau“, – sako V.Klimaitė.
Apie tai, kad nejaučiamas pagalbos besikreipiančių žmonių skaičiaus mažėjimas, užsimena ir „Jaunimo linijos“ vadovė Greta Laukaitienė. Anot jos, 2020 metais per parą būdavo fiksuojama beveik 11 pokalbių su savižudybės arba savęs žalojimo rizikoje esančiais asmenimis atvejų, o karantino laikotarpiu šis skaičius buvo dar didesnis. (2019 m. tokių skambučių vidurkis per parą siekė 6, 2018 m. – daugiau kaip 10).
Lietuvos regionuose, kur ši problema yra aštresnė ir vis dar jaučiamas pagalbos pasiekiamumo stygius, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap teigia, kad regionuose savižudybių prevencijos tema įvyko didelių pokyčių.
„Dar 2014-aisiais nuvykus į regioną ir kalbant apie tai, kad reikia spręsti savižudybių problemą, mes sulaukdavome pasipriešinimo, buvo aiškinimas, kad „pagalbos sistemos veikia ir nieko čia nereikia“. Šiandien vaizdas yra visai kitoks – specialistai vis labiau nori mokytis atpažinti savižudybės grėsmes“, – pasakoja V.Šap.
Nors skambučių ir kitokių pagalbos kreipimųsi nemažėja, specialistai pastebi, kad pandemijos metu ne visiems yra jauku ir patogu pasakoti apie savo problemas nuotoliniu būdu, dėl to baiminamasi, kad pamažu išdrąsėję Lietuvos gyventojai dėl koronaviruso pandemijos sukurtų nepatogumų kalbėtis gyvai vėl gali užsisklęsti savyje.
Savižudybių prevencijai skiriamų lėšų kiekis ir dėmesys kasmet auga
Pasak Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vedėjo funkcijas laikinai vykdančio Rimanto Misevičiaus, didžiausias poslinkis įvyko ne valstybės mastu, o įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms ir atskiriems visuomenininkams keliant šį opų klausimą į viešumą. Taip pat bendradarbiavimą šiuo klausimu pradėjo ir kelios savivaldybės.
„Savivaldybės susitelkė, buvo priimti politiniai sprendimai finansuoti savižudybių prevencijos programas, buvo klausoma specialistų nuomonių, kaip tą tinkamai padaryti“, – teigia jis.
Tik 2018–2019 metais pirmą kartą buvo įvardinta tvarka, kaip turėtų būti teikiama pagalba žmogui, esančiam savižudybės krizėje – valstybės mastu pradėti vesti mokymai specialistams ir visuomenei, kaip atpažinti savižudybės grėsmes ir suteikti pagalbą.
Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas pastebi, kad net jeigu pat tokiu tempu šalyje mažės savižudybių skaičius, Lietuva lyderiaujančių pozicijų Europos kontekste neapleis dar bent keletą metų.
Trečiadienį SAM ministro Aurelijaus Verygos įsakymu buvo patvirtintas Savižudybių prevencijos nacionalinis veiksmų planas ateinantiems 4,5 metų. Kaip teigia I.Rubikas, šiame plane yra orientuojamasi į prevenciją pagal rizikos grupes – psichikos sveikatos sutrikimų turinčius ar sergančius lėtinėmis ligomis, intervencijos orientuotos į aukštą riziką turinčius vyrus, taip pat ruošiamasi plėtoti ankstyvo atpažinimo ir nukreipimo į pagalbą sistemą, tęsti ir stiprinti jau dabar vykdomus mokymus visuomenei ir specialistams, užtikrinti didesnę pagalbą nusižudžiusių ar bandžiusių žudytis artimiesiems, o patiems bandžiusiems – užtikrinti pagalbą ambulatoriniame lygmenyje.
Finansavimas tokiam plano vykdymui, pasak SAM atstovo, yra. „Turime nuo praėjusių metų paskirtus beveik 3 mln. eurų kas metus tęstinio finansavimo, šiais metais skirta papildomai dar beveik 2 mln. eurų bendrai psichikos sveikatos sistemai, tad tikimės, kad bent dalis bus nukreipta į savižudybių prevencijos priemones“, – sako jis.
Nenoras kreiptis pagalbos – ir dėl sunkesnės darbo paieškos
Specialistai vis dar mato problemą, kad žmonės nesikreipia pagalbos dėl vyraujančios stigmos, jog įrašas iš psichikos sveikatos specialisto apsunkins darbo paieškas. Pasak psichologės V.Klimaitės, yra patvirtintas sąrašas ligų ir diagnozių, kurios gali riboti tam tikrus dalykus, pavyzdžiui, ginklo turėjimą, bet tai galioja tikrai ne visoms ligoms.
„Visuomenė apie tai labai mažai žino, tikrai ne kiekviena liga užkirs kelią viskam – tokios yra tik kelios labai sunkios ligos, kurios, būtų logiška, kad tuos apribojimus turėtų.
Jeigu žmogui trūksta žinių, ar ta diagnozė jam gali užkirsti kelią kažkam, jis gali kreiptis ir kalbėtis su gydytojais, kurie apie tai žino daug geriau. Norisi nuraminti, kad beveik visų, ypač nuotaikos ar nerimo sutrikimų diagnozės neužkerta kelio (darbo paieškoms – red.)“, – kalba V.Klimaitė.
Psichologė teigia vis dar girdinti pavyzdžius, kad darbdavys nenori priimti vaistus vartojančio darbuotojo, o bet kokį sutrikimą vertina itin atsargiai, nepasigilindamas ar jis yra praeinantis, lengvos formos ar net buvęs prieš 10 metų – ši stigmatizacija sukelia žmogui daugiau nepatogumų negu tas pats sutrikimas.
SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas I.Rubikas teigia, kad šiuo metu yra dirbama su tam tikrų profesinių grupių reikalavimų lengvinimu – prieš kelis mėnesius priimtu sprendimu Sveikatos sistemoje dirbančių specialistams toks diagnozių sąrašas yra panaikintas ir kriterijai bus tokie patys, kaip ir kitų profesijų atstovams: „Yra nedarbingumo institutas, darbdavys gali siųsti žmogų gauti nedarbingumo, jeigu jam reikia gydymo arba jis negali atlikti savo darbo – tai yra normali sistema, veikianti ir užsienyje.“
Palengvinimai bus skirti ir teisingumo sistemos darbuotojams, pavyzdžiui, teisėjams ar advokatams.
Pašnekovas taip pat pastebi, kad daug nerimo kelia klausimynai, kuriuose turi patvirtinti, kad, pavyzdžiui, per 10 metų nesilankei pas psichikos sveikatos specialistus.
„Žmonės nežino, kas su ta informacija yra daroma, todėl pradeda bijoti labiau negu reikėtų. Čia yra darbas, kuris dar mums yra likęs“, – komentuoja SAM atstovas. Jis taip pat teigia, kad nuo kitų metų liepos duomenys, susiję su psichikos sveikata, bus matomi tik siauram specialistų ratui – tai ypač svarbu regionuose, kur informacija kartais sklinda ir neoficialiais kanalais.
Savižudybės krizėje esantiems žmonėms bei jų artimiesiems specialistai rekomenduoja nedelsti prašyti pagalbos – skambinti į emocinės paramos linijas, kreiptis į psichikos sveikatos centrus ar krizių įveikimo centrus.
Svarbiausią informaciją galima rasti Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro sukurtame internetiniame puslapyje www.tuesi.lt.
