Gydytojai vis ramino, kad praeis
73 metų Benediktas Miklinevičius patyrė traumą dar spalio pabaigoje. Nepaisant garbaus amžiaus, su ūkio darbais puikiai susitvarkantis vyras pasistatė kopėčias, užsilipo, bet kopėčios pasviro ir virto. Benediktas susimušė galvą ir ranką. Gydytojai vis sakė, kad praeis. Galvą skaudėti iš tiesų praėjo, bet rankos skausmas liko.
„Ypač skaudėdavo naktį – negalėdavo miegoti, baisiai dejuodavo, nors jis tikrai kantrus žmogus. O ir dieną nieko gera, kai rankos visiškai nepakelia, o juk dešinė, labai reikalinga. Gydytojai jokių tyrimų nedarė, sakė, kad per vėlai pasirodėme – jau buvo praėjusios kelios savaitės. Išrašė tepalų nuo skausmo, kurie nepadėjo, ir tiek“, – pasakojo jo žmona Irutė.
Kai skausmai nesiliovė kelis mėnesius, šiaip ne taip Benediktui pavyko pakliūti pas specialistą ir kompiuterinė tomografija parodė, kad peties srityje nutrūkusios sausgyslės. Iš karto buvo pasakyta, kad reikia operacijos.
„Operacija truko apie 3,5 valandos. Mus visi gąsdino, kad pusę metų vyras vaikščios su pagalve užantyje, atkišęs ranką, bet jau buvome su viskuo susitaikę – vis tiek nedarbingas. Tačiau nieko panašaus – po kelių dienų jis vaikščiojo tik su parišta ranka. Petyje tik penkios skylės ir jokio skausmo. Tai tikras stebuklas. Dabar jis jau padeda pjauti žolę“, – džiaugėsi moteris.
Sukantis iš padėties operacija patobulinta
Benediktą operavęs Santaros klinikų ortopedas traumatologas Tomas Butėnas apie dešimtmetį patirties sėmėsi Jungtinėje Karalystėje (JK) ir Japonijoje. Būtent iš šių šalių jis parsivežė pažangius, Lietuvoje dar nepradėtus taikyti operacijų metodus.
„Pacientą vargino skausmas, ypač naktį – žmogus dėl skausmo keldavosi 4–5 kartus. Ant to peties negalėdavo netgi atsigulti. Ranka buvo nusilpusi, jos judesiai apriboti – bet kokia veikla virš peties lygio buvo skausminga. Priežastis – vadinamosios rotatorių manžetės (peties sąnario vietos, kurioje žastas tvirtinasi prie mentės) įsisenėjęs sausgyslių plyšimas. Jeigu laiku neatliekama operacija, čia esantys raumenys sunyksta, taigi chirurgijos galimybės tampa labai ribotos, ypač jeigu būna plyšusi ne viena, o kelios sausgyslės.
Įsisenėjusiais atvejais prisiūti sausgyslių dažnai yra neįmanoma. Dėti lopo, jas sujungiant, kaip to mokiausi Japonijoje, taip pat nebegalima – defektas yra per didelis. Paprastai tokiais atvejais galime pasiūlyti tik sąnario pakeitimo operaciją. Tai jau ne artroskopinė operacija, o atvira didelės apimties operacija su didesnėmis komplikacijų rizikomis. Tačiau mes vis dėlto nusprendėme pritaikyti lopų metodą, tik lopą dėti ne vietoj sausgyslės, o po petine atauga. Toks lopas neleidžia žastikaulio galvai trintis į ataugą ir mažina skausmą“, – pasakojo medikas.
Pastarąją idėją T.Butėnas perėmė iš JK kolegų, praplėtusių Japonijoje gimusią lopų chirurgiją. Paprastai lopai gali būti trijų rūšių – paties paciento audinio, donoro audinio ir nuo ląstelių išvalyto donoro audinio (beląstelinio žmogaus odos transplanto). Užsienyje dažniausiai naudojamas trečias variantas, tačiau Lietuvoje toks audinys dar neįteisintas ir neprieinamas. Todėl lopas buvo paimtas iš paties paciento – iš šlaunies buvo paimtas raumenis dengiantis audinys, vadinamas fascija, jis kelis kartus sulankstytas į 25x30 mm lopą. Lietuvoje tokia operacija atlikta pirmą kartą.
Ligos istorija tęsėsi 9 metus
O štai 63 metų Viktorui Ivanauskui atlikta operacija, kuri, panašu, yra pirma tokia pasaulyje.
Vyro ligos istorija tęsiasi jau devynerius metus. Būtent prieš tiek laiko jis nei iš šio, nei iš to pajuto petyje staigų skausmą.
„Vaikščiojau Utenoje pas chirurgus, darė rentgenus ir siūlė tepaliukus, tačiau taip ir nenustatė, kodėl skauda. O aš visą tą laiką gyvenau skausme. Kai ranka nuleista, ji buvo gana stipri, bet keliant ją stabdydavo skausmas. Baisiausia, kad skaudėdavo naktimis. Beveik po dvejų metų radau būdų pakliūti į Vilniaus respublikinę universitetinę ligoninę. Buvo atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas, kuris parodė, kad nutrūkusios kelios sausgyslės. Po kelių mėnesių padarė operaciją – sausgysles susiuvo. Pusę metų truko reabilitacija, bet situacija labai pagerėjo. Jaučiausi visai komfortabiliai – galėjau net plaktuką rankoje išlaikyti.
Tačiau prieš kelerius metus skausmai grįžo. Kai dieną kuo nors užsiimi, užsimiršti, bet naktį būdavo košmaras. Ranka buvo veiksni tik 40–50 proc. Nors vaistų stengiausi negerti ir laikau save gana kantriu, tekdavo ir tablečių išgerti, ir injekciją susileisti. Naktys tikrai būdavo ilgos“, – pasakojo vyras.
Pasirodė, kad sena trauma atsinaujino. Anot jo, dėl išsiderinusių anatominių proporcijų ilgainiui sumažėjo tarpas tarp dviejų kaulų petyje ir prasidėjo skausmai.
Pirma tokia operacija pasaulyje
Pacientą operavęs Santaros klinikų ortopedas traumatologas Remigijus Valčeckas tikino, jog sakyti, kad tai pirma tokia operacija pasaulyje, gal būtų per skambu, tačiau kol kas jis pats mokslinėse straipsnių bazėse būtent tokios operacijos nerado. Jos metu buvo panaudota donoro Achilo sausgyslė. Būtent tai ir buvo naujovė.
Kaip jau minėjo mediko kolega, JK panašioms traumoms naudojamas beląstelinis žmogaus odos transplantas. Jis reikalingas tuomet, kai pacientas, nutrūkus sausgyslei, kreipiasi pavėluotai, todėl raumuo jau susitraukęs, sausgyslė nutolusi nuo prisitvirtinimo vietos ir jos prisiūti neįmanoma.
„Geriausia atplyšusią sausgyslę iš karto prisiūti – tuomet atstatoma prigimtinė peties anatomija. O kai jau pavėluota, gydymas tampa sudėtingesnis. Tiesa, yra kelios operacinio gydymo alternatyvos. Jeigu pacientui per 70 metų, o prisiūti atplyšusių sausgyslių neįmanoma, implantuojamas reversinis, atvirkštinis protezas, bet tuomet operacijos apimtis jau gerokai didesnė.
Kitas variantas – to paties žmogaus sausgyslės transpozicija, t. y. sausgyslė iš vienos vietos perkeliama į kitą, bet tai irgi pakankamai sudėtinga operacija. Taip pat gali būti atliekama viršutinės kapsulės rekonstrukcija – vėlgi sudėtinga operacija, jos metu panaudojama daug implantų. Kaip alternatyva šioms sudėtingoms operacijoms atsirado popetinio baliono implantavimo operacijos. Tai patogus, labai paprastas operacijos būdas. Po šios operacijos praėjus keliems metams, apie 70 proc. pacientų patenkinti rezultatais, nelieka skausmų, bet jo trūkumas, kad ilgainiui balionas sunyksta.
Be to, Lietuvos Valstybinė ligonių kasa atsisakė šiuos balionus nupirkti ir kompensuoti. Galiausiai, maždaug prieš dvejus metus, prof. Mattas Ravenscroftas paskelbė apie operaciją, kuomet popetiniame tarpe, kad kaulai nesitrintų viens į kitą, tvirtinamas žmogaus beląstelinis odos matriksas. Kadangi šio matrikso Lietuvoje neturime, panaudojome donorinę sausgyslę“, – aiškino R.Valčeckas.
Sausgyslių plyšimai nėra tokia reta liga, kaip galėtų atrodyti. Jų paplitimo dažnis tiesiogiai susijęs su amžiumi. Tarp 50–59-mečių diagnozuojama apie 13 proc. tokių atvejų, tarp 65 metų žmonių – jau 24 proc., t. y. kas ketvirtam, tarp 70–79-mečių – apie 40 proc., 80-mečių ir vyresnių– 50 proc. ir daugiau. Plyšimai gali būti trauminiai arba degeneraciniai, atsiradę dėl dažnai kartojamų judesių. Ši problema gresia žmonėms, kuriems darbe dažnai tenka kelti rankas, stovėti prie konvejerio atliekant tą patį judesį, vairuotojams ir pan.
Pagrindinis simptomas – skausmas, dažniausiai naktimis ir paryčiais. Skausmas plinta žasto išoriniu paviršiumi, sustiprėja judesio metu. Jei nuplyšta kelios sausgyslės, tuomet pacientas gali tapti neįgalus, nes nepakelia rankos per peties sąnarį. „Todėl pacientams, kenčiantiems peties skausmus, svarbu laiku kreiptis į gydytoją, nustatyti tikrąją skausmo priežastį ir tinkamai gydyti, užuot vartojus analgetikus ar maisto papildus, manant, kad gal praeis“, – ragino medikas.
