Teisingumas kolektyve dažnai suvokiamas gana vienodai, tačiau jį galima apibrėžti keliais konkrečiais aspektais. Ši sąvoka apima tokius dalykus, kaip teisingas darbo krūvio paskirstymas, taisyklių paaiškinimas, aiškus įvardijimas, kaip skirstomi priedai, nuo ko priklauso atlyginimas, priimtų sprendimų komentavimas, aiškus ir skaidrus bendravimas su kolektyvu.
„Kuo darbuotojai vyresni, tuo reakcija į neteisingumo pojūtį stipresnė. Gauti rezultatai atskleidė, kad darbuotojų jautrumas neteisingumo pojūčiui darbe palaipsniui padidėja maždaug nuo 40–50 m. Įdomu tai, kad vyresnių darbuotojų, kurie jaučiasi, kad su jais darbe elgiasi teisingai, sergamumo rodikliai nesiskyrė nuo jaunesnių darbuotojų.
Tuo tarpu vyresni darbuotojai, kurie patyrė stiprų neteisingumo jausmą organizacijoje, į darbą dėl ligos neatėjo net dvigubai dažniau nei kiti to paties amžiaus kolegos“, – sako prof. dr. B.Goštautaitė.
Kuo darbuotojai vyresni, tuo reakcija į neteisingumo pojūtį stipresnė.
ISM profesorė pažymi, kad neteisingumas stipriau veikia vyresnių darbuotojų motyvaciją nei jaunesnių. Tai galima paaiškinti tuo, kad vyresnis žmogus orientuojasi į galimą naudą čia ir dabar. Jis nori mokytis dalykų, kurie kurs vertę šiandien, o ne po dešimties metų. Priešingai nei jaunas žmogus, jis vengia viršvalandžių, tikisi teisingumo darbo krūvio paskirstymo. Tuo tarpu jaunesni darbuotojai viršvalandžius galimai asocijuoja su investicija į būsimą karjerą.
B.Goštautaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad ilgą laiką dirbant organizacijoje, kurioje vyrauja neteisybės jausmą sukeliantys sprendimai, gali paveikti ir darbuotojų sveikatą. Kitaip tariant, neteisybės jausmas akumuliuojasi ir pasireiškia prasta fizine savijauta.
„Šis tyrimas aktualus, nes atskleidė, kad darbuotojų sergamumas priklauso ne nuo amžiaus, tačiau nuo to, kaip su darbuotojais elgiasi darbdavys. Nedarbingumas dėl ligos darbdaviui brangiai kainuoja, sukelia nepatogumų sergančio žmogaus darbus turintiems perimti kolegoms, įmonėje sutrinka procesai ir t. t.
Reikia pridurti, kad neprofesionalus sergamumo valdymas organizacijose dažnai pasireiškia ir priešinga forma – žmonės į darbą eina sirgdami, o tai sukelia neigiamų pasekmių. Efektyvesnis kelias yra stiprinti darbuotojų nuostatas per vidinius procesus, pavyzdžiui, mokant vadovus efektyviai komunikuoti su darbuotojais“, – sako prof. dr. B.Goštautaitė.