Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, šis projektas yra pirmasis, kuris sistemingai siekia identifikuoti psichologinius mechanizmus, kaip žmonės su nevienodomis prisitaikymo strategijomis, priima su sveikata susijusius sprendimus skirtingoje stresinėje aplinkoje. Nors daugelis ankstesnių studijų parodė, kad stresas lemia prastesnę mitybą, šis tyrimas nustatė sąlygas, kuomet stresas kenkia, o kada gali būti naudingas.
Streso poveikis priklauso nuo prisitaikymo strategijos pobūdžio – vieni žmonės turi greitą, o kiti lėtą. Greita strategija susijusi su dideliu impulsyvumu ir orientacija į trumpalaikius tikslus ir dažniausiai susiformuoja kaip atsakas į sudėtingas, nestabilias ir stresines sąlygas vaikystėje. Lėta strategija atsiranda augant stabilumo sąlygomis, ir tokie žmonės pasižymi ilgalaikiu planavimu ir mažu impulsyvumu.
„Nestabiliomis, nepritekliaus ir streso sąlygomis augęs žmogus greičiausiai turės greitą prisitaikymo strategiją ir jautriau reaguos į nedidelį streso lygį. Tai reiškia, kad jis bus linkęs elgtis impulsyviai, greitai, čia ir dabar, negalvoti apie ilgalaikį produktų pasirinkimo poveikį sveikatai.
Mūsų tyrimas rodo, kad būtent dėl jautrumo itin žemam streso lygiui greitą prisitaikymo strategiją turintys žmonės renkasi nesveikus maisto produktus. Tuo tarpu lėtą prisitaikymo strategiją turinčių žmonių mitybos pasirinkimų žemas streso lygis neveikia“, – sako Lietuvos mokslo tarybos finansuoto projekto vadovė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadybos katedros vedėja prof. dr. Justina Gineikienė.
Lėtą prisitaikymo strategiją turinčių žmonių mitybos pasirinkimų žemas streso lygis neveikia.
Tyrimo metu stresu buvo laikoma ne ekstremali, tačiau kasdienėse situacijose patiriama minimali įtampa, tokia, kaip laiko spaudimas atliekant tam tikrą užduotį, stovėjimas eilėse, autobuso vėlavimas ir t. t.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad greita prisitaikymo strategija gali paskatinti ieškoti naujovių mityboje.
„Kai streso sąlygomis žmonės su skirtingomis prisitaikymo strategijomis pamato naujus ir inovatyvius maisto produktus – būtent turintys greitas strategijas yra linkę juos išbandyti, tuo tarpu lėtos strategijos atstovai nepalankiomis aplinkybėmis naujovių vengia.
Šis elgesys mums patiems yra gana netikėtas teigiamas atradimas, kurį galima paaiškinti tuo, jog greitos prisitaikymo strategijos bendrai formuojasi streso ir nepritekliaus kontekstuose – norint išgyventi tokioje aplinkoje, reikia adaptuotis, o didesnis inovatyvumas ir yra vienas iš būdų prisitaikyti“, – sako prof. dr. J.Gineikienė.
Viena iš projekto tyrėjų Dovilė Barauskaitė priduria, kad greitą prisitaikymo strategiją turintys žmonės inovacijas išbando vedami smalsumo, kuris yra reakcija į stresinę situaciją.
„Tyrimas parodė, kad greitą prisitaikymo strategiją turintys žmonės maisto produktus rinkdamiesi stresinėmis sąlygomis yra daug atviresni naujovėms bei inovacijoms, nei turintys lėtą prisitaikymo strategiją. Tokį sprendimą lemia didesnis šių žmonių smalsumas, kuris įtemptoje situacijoje tampa jų reakcija į stresą.
Jeigu stresinėje situacijoje greitos prisitaikymo strategijos atstovui pasiūlysime, pavyzdžiui, vieną įprastą, o kitą inovatyvų krekerį, jis greičiausiai pasirinks jam dar nematytą produktą. Jeigu tokius pačius produktus esant stresinei situacijai pasiūlysime žmogui, turinčiam lėtą prisitaikymo strategiją, jo pasirinkimas bus priešingas – patrauklesnis atrodys įprastas produktas.
Taigi, žmonių pasirinkimą lemia ne tik reklamos, gera rinkodara ar akcijos, tačiau ir jų prisitaikymo strategijos”, – sako tyrėja bei doktorantė ISM Vadybos katedroje D.Barauskaitė.
Tyrimai buvo atliekami kartu su vartotojų elgsenos tyrėjais prof. dr. B.M.Fennis ir dr. G.M.K. van Koningsbruggen dirbančiais vienuose stipriausių vartotojų elgsenos tyrimų centrų Europoje – Groningeno ir VU Amsterdamo universitetuose. Duomenys buvo rinkti Lietuvoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje, taip pat pasitelkiant archyvinius duomenis iš skirtingų pasaulio šalių turinčius per 60 tūkst. respondentų.
Tyrimų rezultatai jau buvo pristatyti prestižinėse vartotojų elgsenos ir psichologijos konferencijos – Association for Consumer Research ir International Convention of Psychological Science (ICPS).
Projektas „Prisitaikymo strategijos ir su sveikata susijusi elgsena gerovės kontekstuose“ finansuotas Lietuvos mokslo tarybos Mokslininkų grupių programos.
