– Kodėl širdies nepakankamumo problemos tokios svarbios? Viename interviu net sakote, kad tie, kurie serga širdies nepakankamumu, išgyvena trumpiau nei tie, kuriems nustatyta ankstyvos stadijos onkologinė liga.
– Tai tikrai tiesa. Jau seniai turime grafikus, kuriuos dažnai rodome, išgyvenimo kreives. Šalia onkologinių ligų išgyvenimo kreivės yra širdies nepakankamumo išgyvenimo kreivė. Turime ir atnaujintus duomenis, nes jie keičiasi. Gydymas progresuoja abiejose srityse, bet pačiomis pikčiausiomis onkologinėmis ligomis išlieka plaučių, storosios žarnos vėžys. Tokių ligų prognozė – blogesnė nei širdies nepakankamumo. Tačiau sergančiųjų krūties ar prostatos vėžių išgyvenimas geresnis nei sergančių širdies nepakankamumu.
Širdies nepakankamumas yra visų širdies ligų pabaiga, komplikacija, į kurią sueina visos širdies ligos. Tai reiškia, kad išsenka vidiniai širdies rezervai. Iki šiol nesikeičia tai, kad nuo šios diagnozės nustatymo dienos penkerius metus išgyvena tik pusė ligonių. Šis skaičius rodo, kokia piktybiška ši liga.
– Ar žmogus gimsta, turėdamas širdies nepakankamumą, ar tai įgyja?
– Dažniausiai įgyja. Kai kurie vaikai gimsta su įgimta liga, kuri gali blogai baigtis. Tokiu atveju taikoma širdies transplantacija, bet taip būna retai. Dažniausiai širdies nepakankamumas yra pagyvenusių žmonių liga.
– Ar pacientas, kuriam nustatyta ši diagnozė, gali pasveikti, jei pradės tinkamai gyventi?
– Jei diagnozė jau nustatyta, visiškai pasveikti negalima. Kelio atgal nėra, bet laiku nustačius, sureguliavus gydymą ir sukoregavus rizikos veiksnius, galima gerokai pailginti gyvenimą.
– Ar tiesa, kad labai radikaliai žiūrite į alkoholio vartojimą ir rūkymą?
– Į rūkymą žiūriu griežtai, man skaudu žiūrėti į rūkančius draugus. Jie laiko save sveikais, bet, žvelgiant į ateitį, problemų dar atsiras. Kalbant apie alkoholį, neturiu nieko prieš mažas jo dozes ir sveikus žmones. Tačiau dažniausiai, vos ne kasdien, susiduriu su pertekliniu jo vartojimu ir toksiniu poveikiu širdžiai. Todėl, turint omenyje Lietuvos statistiką, taip, aš į alkoholį žiūriu neigiamai.
– Dirbate švietėjišką darbą – ruošiate slaugus, perteikiate informaciją gydytojams apie tai, kas vyksta pasaulyje. Kas naujo šioje srityje – ar išrandami nauji vaistai, gerinama slauga?
– Tiesa, stengiamės visus mokslinius pasiekimus įdiegti į praktiką. Tikrai išrandami nauji vaistai, kurie dvigubai geresni nei dabartiniai, prailginantys pacientų gyvenimą. Yra ir prietaisų, tačiau šių dalykų prieinamumas Lietuvoje dar nėra optimalus, jie gana brangūs. Norėtųsi, kad specializuota pagalba taptų vis labiau prieinama. Komanda gali skirti laiko pacientams, išmokyti juos gyventi su liga. Tokią pagalbą gaunančių pacientų gyvenimas ir prognozės – daug geresni.
– Ar Lietuva kitų Europos šalių kontekste atsilieka?
– Pagal prietaisus, bazinio gydymo prieinamumą praktiškai neatsilieka. Pagrindiniai vaistai, jei kompensuojami, nėra brangūs. Tačiau nauji vaistai nekompensuojami, todėl jie beveik neprieinami. Šiuo atveju mes atsiliekame nuo tokių šalių, kaip Vokietija, JAV, daugelis kitų. Mūsų specializuota pagalba taip pat yra pradinėje stadijoje. Labai norėtųsi tai pagerinti.
– Širdies nepakankamumas atrodo lyg amžiaus liga. Anksčiau žmonės daugiau dirbo fiziškai ir jos neturėjo. Ar tai tiesa?
– Mes šiek tiek mitologizuojame praeitį. Žinome, kad gyvenimo trukmė ilgėja, tai lemia ne kas kitas, o medicinos pažanga. Su širdies nepakankamumu susiję tai, kad bendra populiacija sensta. Kardiologija jau geba išgydyti ir miokardo infarktą, dabar nuo jo miršta mažiau žmonių. Jie gyvena, bet tokių žmonių širdies raumuo jau būna paveiktas. Tuomet ir tenka gydyti nuo širdies nepakankamumo.
