„Gydytojų kvalifikacija, medicinos įrangos lygis ir paslaugų kokybė Lietuvoje atitinka Vakarų Europos šalių standartus, o paslaugų kainos yra 3-5 kartus žemesnės. Tuo tarpu su Rytų šalimis visų pirma konkuruojame paslaugų kokybe“, – sako Rasa Ambrozaitienė, „Bendrosios medicinos praktikos klinikos“ direktoriaus pavaduotoja.
Pacientų iš Latvijos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, taip pat Skandinavijos šalių, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir net Kazachstano bei Azerbaidžano sulaukiančios įstaigos atstovė teigia, kad populiariausios – plastinės estetinės ir rekonstrukcinės chirurgijos paslaugos.
Į Lietuvą populiaru atvykti ir diagnostikos bei profilaktikos, ortopedijos, traumatologijos ir odontologijos paslaugų.
„Užsienio šalių piliečiai sudaro iki 10% visų mūsų klientų. Didžioji dalis jų apie mus sužinojo iš svečiose šalyse dirbančių ir gyvenančių lietuvių. Tai, kad daugelis užsieniečių itin gerai atsiliepia apie suteiktas paslaugas bei rekomenduoja į Lietuvą atvykti šeimos nariams ir draugams rodo, kad medicinos turizmo potencialas – didžiulis“, – pasakoja Monika Nakaitė, odontologijos klinikos „Pro-Implant“ atstovė.
Tenka vienyti jėgas
Iš medicinos turisto uždirba įvairūs sektoriai – ne tik medicinos paslaugas teikiantys, bet ir viešbučiai, restoranai, kultūros ir pramogų įstaigos, kelionių organizatoriai, reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugų bendrovės. Skaičiuojama, kad vieno vizito metu medicinos paslaugomis besinaudojantis asmuo išleidžia nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų – tai itin ženklios pajamos į šalies biudžetą.
„Be aukštos medicinos paslaugų kokybės, Lietuva turi ir kitų privalumų: esame kompaktiška šalis, pasižyminti patraukliomis turizmo paslaugų kainomis, gražia gamta bei gydymui tinkamu klimatu, be to, puikiai mokame anglų ir rusų kalbas“, – medicinos turizmo potencialą atskleidžia Lietuvos medicinos turizmo klasterio vykdantysis direktorius Gražvydas Morkus.
Žinoma, tokie nesame vieni – pasaulinėje medicinos turizmo rinkoje konkuruojame su Vokietija, Austrija, Slovakija, Kroatija, Turkija, Izraeliu, Lenkija ir kitomis šalimis.
„Globaliame pasaulyje, niveliuojantis prekių ir paslaugų kokybei, būtina ieškoti pridėtinių verčių – skubančiam, reikliam ir pasiturinčiam svečiui pasiūlyti ne tik medicinos paslaugas, bet ir kokybišką, kultūrinėmis patirtimis ir pramoginiais renginiais praturtintą, poilsį“, – aiškina ekspertas.
Būtent siekis teikti kokybiškas paslaugas „vieno langelio“ principu paskatino medicinos, turizmo ir sveikatinimo paslaugų įstaigas susiburti į klasterį.
„Pradžioje šiek tiek nerimavome dėl vidinės konkurencijos, tačiau su laiku supratome, kad konkurencija šalies mastu nėra tokia svarbi: esame pasaulinės rinkos dalis ir tik suvieniję jėgas galėsime adekvačiai varžytis joje“, – teigia Monika Nakaitė.
Trūksta palaikymo
Žinoma, iššūkių, siekiant įsitvirtinti medicinos turizmo paslaugų žemėlapyje, netrūksta. Vidutiniškas susisiekimas oro transportu, komplikuota vizų išdavimo tvarka – tai tik kelios iš dažniausiai minimų problemų. Visgi, bene labiausiai pasigendama tinkamos šalies rinkodaros ir vieningos komunikacijos iš aukščiausių vadovų lūpų.
Medicinos turistų skaičiaus augimas neišvengiamai susijęs ir su atvykstamojo turizmo srautų augimu apskritai. Kokybiška šalies rinkodara yra vienas kertinių aspektų, – G.Morkus.
Ilgametę darbo rinkodaros srityje patirtį turinčio klasterio vadovo manymu, kainomis ir paslaugų kokybe Lietuva gali puikiai konkuruoti su sėkmingiausiomis medicinos turizmo šalimis, tačiau trūksta tinkamo šalies pozicionavimo: „Medicinos turistų skaičiaus augimas neišvengiamai susijęs ir su atvykstamojo turizmo srautų augimu apskritai. Kokybiška šalies rinkodara yra vienas kertinių aspektų“.
Jam pritaria ir odontologijos paslaugas teikiančios klinikos atstovė: „Pasigendame konkrečiais veiksmais išreikšto Ūkio ministerijos, Valstybinio turizmo departamento tikėjimo, kad medicinos turizmas gali atnešti ženklios naudos šalies ūkiui. Iš aukščiausių valstybės pareigūnų lūpų turėtų nuskambėti žinutė, kad esame kokybiškų ir nebrangių medicinos paslaugų, o ne tik alaus ir krepšinio šalis“.
Visgi, yra ir pozityvių ženklų – štai Vytenis Povilas Andriukaitis, Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, atlikti sudėtingą operaciją patikėjo mūsų šalies gydytojams, besidarbuojantiems Santariškių klinikoje. Galbūt tokie, didelio žiniasklaidos dėmesio sulaukiantys atvejai, gali paskatinti norimą proveržį?
„Manau, kad tik tada, kai valstybinės institucijos suvoks ne tik medicinos turizmo ekonominį potencialą, bet ir apskritai, kas yra ir kaip turi būti pristatoma Lietuva, galėsime tikėtis sėkmės pasaulinėje medicinos turizmo rinkoje. Visgi tikiu, kad nuoseklus ir ilgalaikis įdirbis leis Lietuvai tapti Centrinės Europos sveikatos oaze“, – reziumuoja Gražvydas Morkus.
