Nuo rugsėjo mokyklose uždrausta prekiauti kramtomąja guma. Taip pat – ją atsinešti į mokyklas ir kramtyti, nes kai kurie mitybos ekspertai įspėjo, kad gumoje gausu saldiklių, priedų, o kramtant tuščiu skrandžiu sutrikdomas virškinimas. Būtent tokią informaciją elektroniniame dienyne rado, ko gero, visų šalies mokyklų, mokinių tėvai.
Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro direktorius, psichologas T.Lagūnavičius teigia, kad apie tokį draudimą mokiniai ir jų tėvai jau informuoti. Anot jo, paprastai žmonės reaguoja vienu iš trijų būdų: „Vieni tiesiog priima tai kaip taisyklę, viskas būna gerai. Tokių yra didžioji dauguma. Antras būdas – tiesiog priešinamasi ir pradedama kalbėti apie laisvės apribojimą. Mes, žinoma, tada paaiškiname, kodėl kažkokius dalykus reikia ar nereikia daryti. Trečias reagavimo būdas – jie vis tiek bando tai daryti.“
Nors mokyklos direktorius įsitikinęs, kad dauguma ribojimų yra naudingi, o Švietimo ir mokslo ministerijos nurodymus vykdyti būtina, T.Lagūnavičius atkreipia dėmesį, kad yra mokslinių įrodymų, jog kramtomoji guma gali būti ir naudinga. Pašnekovo aiškinimu, nors moksliškai įrodyta, kad kramtomoji guma kenkia virškinimo sistemai, taip pat yra tyrimų, nurodančių gumos kramtymo naudą, pavyzdžiui, norint susikoncentruoti.
Jeigu guma kramtoma po maisto, jeigu tai trunka ne ilgiau nei 20 minučių, tai kramtymas nesukelia tų neigiamų padarinių.
„Yra tyrimų, kurie aiškiai nurodo – jeigu guma kramtoma po maisto, jeigu tai trunka ne ilgiau nei 20 minučių, tai kramtymas nesukelia tų neigiamų padarinių. Todėl, mano manymu, yra tam tikros medžiagos, produktai, kurie turi būti absoliučiai uždrausti, bet jeigu kalbėtume apie kramtomąją gumą, gal iš tikrųjų būtų galima edukuoti, parodyti, kaip reikia ją vartoti ir kaip negalima vartoti, nes ji iš principo nei absoliutus blogis, nei absoliutus gėris“, – svarsto T.Lagūnavičius.
Švietimo ir mokslo viceministras A.Šešelgis akcentuoja – nors apie draudimą mokykloje kramtyti gumą prabilta neseniai, iš tiesų tokia tvarka jau galioja ne vienerius metus: „Tai, kad kramtomosios gumos klausimas iškilo tik šiais metais, tikrai gali nustebinti specialistus, kurie nedirba ministerijoje jau dešimtmetį.“
Anot A.Šešelgio, į mitybos organizavimo tvarkos aprašus kramtomoji guma įtraukta jau prieš kelerius metus ir šis draudimas egzistuoja iki šiol. Viceministras taip pat akcentuoja, kad sudarant aprašus dėmesys kreipiamas į maisto produktų poveikį fizinei, o ne psichikos sveikatai.
„Dėl to sakoma, kad kramtyti gumą, kai yra tuščias skrandis, tikrai nerekomenduotina. Bet, jeigu mes žiūrėsime į pačią kramtomą gumą tame sąraše, [...] tai čia kalbama tik apie vaikų mitybos organizavimą. Šiaip pati kramtoma guma vaikams nėra uždrausta“, – sako A.Šešelgis.
Jis patikslina – kramtomoje gumoje gausu saldiklių, medžiagų, kurių didesnis kiekis gali pakenkti vaikų sveikatai, pats gumos kramtymas nevalgius gali sutrikdyti skrandžio veiklą. Būtent dėl šios priežasties kramtomoji guma mokyklose draudžiama: „Vaikų organizmas nėra visiškai susiformavęs, todėl gali labai įvairiai sureaguoti. Tikrai, vertinant iš sveikatos požiūrio, ta guma ne veltui atsidūrė sąraše.“
A. Šešelgio nuomone, draudžiant mokykloje kramtyti gumą, vaikai taip pat skatinami atskirti, kad kai kuriose vietose toks elgesys priimtinas, o kai kuriose – ne. „Čia formuojama vaikų elgsena – kas galima ir kas negalima. [...] šiaip tikrai neteigiame, kad tai uždraustas ir, gink, Dieve, neleistinas produktas, kurio negali nei turėti, nei vartoti“, – tvirtina A.Šešelgis.
Paklaustas, dėl kokių tikslių argumentų kramtomoji guma seniau buvo įtraukta į negalimų produktų sąrašą, viceministras atsakyti vis dėlto negalėjo: „Kramtomoji guma šiame sąraše atsirado prieš 11 metų, tai dabar būtų labai sunku pasakyti. [...] Vaikų mitybos tvarkos aprašas kiekvienais metais atnaujinamas. Tam tikra dalis lieka, kažkas yra atnaujinama. Tai, kas yra atnaujinama, yra mokslu, tyrimais pagrįsti maisto produktų vertinimai.“
Tyrimai rodo, kad gumos kramtymas gali padėti žmonėms, kurie yra itin judrūs, neramūs, gali palengvinti dėmesio koncentraciją. Viceministras ragina tokį galimą teigiamą poveikį atskirti nuo priežasčių, dėl kurių kramtomosios gumos raginama nevartoti.
„Žmogus tą patį gali daryti kramtydamas ir kitus maisto produktus. Mes puikiai žinome, kad stresinėse situacijose kiti žmonės nuolat kažką valgo, geria. Jie atlieka tam tikrą fizinį veiksmą, [...] ir yra atitinkamas poveikis jo psichinei būsenai. Jūs kalbate būtent apie veiksmą. Mes kalbame apie konkrečias medžiagas, iš kurių yra pagaminta kramtomoji guma“, – akcentuoja A.Šešelgis.
T.Lagūnavičius sutinka su viceministru ir antrina – kramtant gumą nevalgius iš tiesų galima pakenkti savo virškinimo sistemai. Tačiau, teigia pašnekovas, jeigu guma po valgio kramtoma 10–15 minučių, pagerėja medžiagų apykaita, virškinimo sistemos darbas.
„Neužmirškime, ne pas visus yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas, kiti turi ir atvirkštinių problemų. Tai yra viena. Kas liečia grynai psichologinius klausimus, tikrai pritarčiau, kad, pavyzdžiui, kramtant gumą iki pamokos likus 15–20 minučių (čia yra įvairūs tyrimai), pagerėja dėmesio koncentracija. Tai trunka nuo 25 iki 30 minučių. Yra įvairių duomenų“, – nurodo T.Lagūnavičius.
Paklaustas, ar hiperaktyviems vaikams galėtų būti daromos išimtys, jeigu būtų įrodyta, kad gumos kramtymas padeda, A.Šešelgis teigia – apraše patvirtinta, kad tam tikrais atvejais gali būti daromos išimtys, tačiau guma neturėtų tokia tapti.
„Nemanau, kad hiperaktyvumą reikėtų slopinti kramtomąja guma. Turbūt reikėtų pasitarti su specialistais, gal gali padėti sportas, dalyvavimas kažkokioje veikloje. [...] Manau, bendri reikalavimai yra tokie, kokie yra, o dėl specialių reikalavimų, jeigu tai ir reikalinga, galime diskutuoti atskirai“, – sako A.Šešelgis.
