Tarptautinių ekspertų rekomendacijos
„Panašaus formato renginių esame turėję, bet kad būtų visos trys svarbiausios institucijos, dviejų iš kurių nare esame ir vienos į kurią stojame – ne. Tai unikali galimybė įsivertinti kur esame ir vadovaujantis ataskaitomis pasikoreguoti kur einame“, – sakė sveikatos apsaugos reikalų ministras Aurelijus Veryga.
Pasak ministro, konferencija svarbi ne tik dėl aukšto lygio ekspertizių, kurias gausime, bet ir dėl galimybės platesniam specialistų, visuomenininkų ir politikų ratui susipažinti su opiausiomis Lietuvos sveikatos sistemos problemomis bei rekomenduojamais jų sprendimo būdais.
„Sveikatos apsaugos ministerija viena pati ar ministras negali išspręsti visų problemų, turi prisidėti ir švietimas, ir finansai, ir visuomenė. Labai svarbi yra platesnio rato politinė valia, nes kai reikia priimti sprendimus, vis atsiranda kitų, esą svarbesnių, problemų“, – tvirtino A.Veryga.
Šiai minčiai pritarė ir vienas konferencijos organizatorių, Sveikatos forumo tarybos pirmininkas Prof. Vilius Jonas Grabauskas, kurio teigimu Lietuvoje tikrai netrūksta mokslinės kompetencijos, daugelyje sričių galime net kitus pamokyti, tačiau dažnai pritrūksta politinės valios įgyvendinti reikiamas reformas.
„Paciento gydymas – tai gaisro gesinimas. Pačios sveikatos apsaugos sistemos tikslas turi būti toks, kad šių gaisrų kiltų kuo mažiau. O to tikrai neįgyvendins viena ministerija, tam reikalingas plataus rato politikų pritarimas, kitų institucijų dalyvavimas, visuomeninių organizacijų indėlis. Todėl į konferenciją nereikia žiūrėti kaip į renginį, kur mus kažkas atvažiavo pamokyti. Išgirsime patarimus ir situacijos analizę, iš kurios pasimokyti turime patys“, – teigė V.J.Grabauskas.
Pagrindinės problemos žinomos
Pasak pašnekovų, viena svarbiausių konferencijos programos dalių – EBPO Sveikatos departamento vyriausiosios ekonomistės Agnès Couffinhal ketinama pristatyti Lietuvos Sveikatos apsaugos sistemos apžvalga bei rekomendacijos. Kaip tik šiuo metu vyksta Lietuvos stojimo į šią organizaciją procesas ir šaliai labai svarbu suvienodinti įvairių sričių sąlygas su kitomis organizacijos narėmis.
A.Verygos įsitikinimu, Lietuva neturėtų sulaukti netikėtų iššūkių, nes visos pagrindinės problemos žinomos iš anksčiau, taip pat konferencijoje dalyvausiančios organizacijos yra girdėjusios apie Lietuvos nusimatytas priemones joms spręsti ir iš principo pripažinusias jas tinkamomis.
„EPBO komitete teko pristatyti, Vyriausybės programoje numatytas sveikatos sistemos pertvarkos programą. Numatyti tikslai ir priemonės atitinka EBPO matymą, tik sulaukėme komentaro – jei sugebėsite visa tai įgyvendinti, bus labai gerai. Tikiuosi, ši konferencija prisidės prie to, kad gebėtume padaryti, kad problemas pamatytų platesnis politikų ratas“, – sako A.Veryga.
Būtina efektyvinti ligoninių veiklą
Pasak sveikatos apsaugos ministro, didžiausios Lietuvos problemos išlieka tos pačios – gerokai atsiliekame nuo ES vidurkio pagal gyvenimo trukmę, o tam įtakos turi ir žinomos, bet dar ne visose srityse sprendžiamos tokios problemos kaip psichikos sveikata, savižudybės, alkoholio vartojimas.
Toliau seka struktūrinės sveikatos apsaugos sistemos problemos. „Turime labai daug ligoninių, labai daug lovų, kurios, deja, nėra pakankamai įveiklintos, todėl susiduriame su problemomis mokant atlyginimus personalui, iškyla pacientų saugumo klausimas“, – teigia ministras.
Pasak jo, ligoninių tinklą reikia tvarkyti ne tam, kad ministerija sutaupytų pinigų. Tiesiog pakankamai krūvio neturinčios ligoninės negali tinkamai funkcionuoti, atsiranda nereikalingų hospitalizacijų, kai išsivysčiusiose šalyse stengiamasi išvengti ilgų gulėjimų ligoninėse, nes dėl papildomų infekcijų rizikos tai tiesiog nesaugu, be to eikvojamos lėšos, kurias galima skirti tiesioginiam gydymui.
Finansavimas – per mažas
Lietuva taip pat atsilieka Sveikatos apsaugos finansavimo srityje, mat mūsų pacientų gydymui tenka vidutiniškai dvigubai mažiau lėšų nei ES vidurkis. „Yra dalis, kuri skiriasi objektyviai – medikų atlygis, kiti buitiniai dalykai, kurie skiriasi dėl kainų ir pragyvenimo lygio. Tad pas mus gydymas ir neturi kainuoti kaip Norvegijoje. Bet yra dalis – vaistai, įranga, kuri visur kainuoja vienodai ir turėtų būti skiriama atitinkama, jei norime geresnės sveikatos priežiūros, nes kokybiška priežiūra kainuoja. Jei norime aukštos kompetencijos, gerų specialistų, tai kainuoja, ir kainuoja brangiai“, – sako A.Veryga.
Kalbant apie finansus, Lietuva nuo ES vidurkio atsilieka ir pagal lėšų proporciją, kurią sveikatos apsaugai tenka išleisti žmogui asmeniškai. „Mums tai lieka iššūkiu, nes žmonės tikrai nemažą dalį turi mokėti iš savo kišenės. Žinoma, čia yra ir dalis pinigų, kurie išleidžiami menamam gydymui, mat į tą pačią eilutę papuola ir maisto papildai. Tačiau yra sričių, kad ir dantų protezavimas, kur žmogui yra per brangu, o valstybė neišgali visiems teikti paslaugos“, – teigia ministras.
Tačiau šioje srityje, pasak A.Verygos, situacija pamažu gerėja. Kad ir kompensuojamų vaistų reforma, kurie sutaupytas lėšas galima skirti inovatyviam gydymui, plėsti kompensuojamų vaistų ratą ar jas skirti nelaikančių šlapimo žmonių sauskelnėms pirkti, insulino pompoms ar kitiems reikmenims, kuriuos žmonės iki šiol įsigydavo savo lėšomis.
Pavyko sumažinti mirtingumą
A.Veryga atkreipė dėmesį, kad nepaisant egzistuojančių problemų, yra sričių, kuriose Lietuva rodoma pavyzdžiu. „Tai ir alkoholio prieinamumo mažinimo reforma, kurią giria visi specialistai, pirminės sveikatos priežiūros sistema bei šeimos gydytojo instituto sukūrimas, dėl kurio kilo nemažai ginčų, tačiau dabar mažai kas abejoja jo nauda“, – vardija A.Veryga.
Vienas didžiausių pastarojo meto pasiekimų – infarktų ir insultų klasterių sistemos sukūrimas. Pagal dabar galiojančią tvarką insultą arba infarktą patyręs žmogus vežamas į specializuotą centrą, kuriame sukaupta įranga bei kompetencija, o ne į artimiausią ligoninę. Naujosios tvarkos dėka 2017 m., lyginant su 2016-aisiais, mirė 30 proc. mažiau infarktą patyrusių žmonių ir 20 proc. mažiau – insultą.
Pasak ministro, nemažiau pastebimas bus ir specializuotų skubios pagalbos centrų įrengimas, kuriuose dirbs specialiai parengti medikai ir gydymas nedaug skirsis nuo matomo seriale „Ligoninės priimamasis“.
Konferenciją įprasmins rezoliucija
Sveikatos apsaugos ministerijos ir Sveikatos forumo organizuojama konferencija įvyks gegužės 25 d. LR Seimo Konferencijų salėje. Konferencijos metu Europos Komisijos pranešimą „Žvilgsnis į ES šalių sveikatos būklę – ar teisingu keliu eina Lietuva?“ skaitys Vytenis Povilas Andriukaitis, ES komisaras atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Lietuvos Sveikatos sistemos apžvalgą ir EBPO leidinį apie Lietuvos sveikatos sistemą pristatys EBPO Sveikatos departamento vyriausioji ekonomistė A. Couffinhal, o PSO poziciją atstovaus Tamás Evetovits iš PSO Barselonos biuro sveikatos sistemų stiprinimui, kuris skaitys pranešimą „Ar gyventojai pajėgūs mokėti už sveikatos priežiūrą? Aprėptis, prieinamumas ir finansinė apsauga Lietuvoje“.
Taip pat pranešimą „Lietuvos sveikatos sistema: dabarties iššūkiai ir prioritetinės veiklos kryptys“ konferencijoje perskaitys Sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, apie sveikatos sistemos iššūkius ir ateit diskutuos ekspertai, mokslininkai bei visuomenininkai.
„Po ataskaitų pateikimo ir situacijos apžvalgos vyks mokslininkų, visuomenininkų ir ekspertų diskusijos, po kurių ketiname priimti bendrą rezoliuciją, kurioje nubrėšime gaires, kuriomis reiktų vadovautis politikams ir ekspertams, norint gerinti sveikatos apsaugos sistemos situaciją mūsų šalyje“, – informuoja konferencijai pirmininkausiantis Sveikatos forumo tarybos pirmininkas V.J.Grabauskas.
