Ar tokių naujų susirgimų daugiau nustatoma dėl augančio moterų sąmoningumo ir ankstyvos bei pažangios ligų diagnostikos? O galbūt todėl, kad, gyvenant XXI amžiuje mūsų organizmas iš esmės tampa labiau imlus įvairioms ligoms ir yra daug lengviau susirgti, nei išlikti sveikam? Apie tai diskutuojame su UAB „Affidea Lietuva“ gydytoja radiologe dr. Rūta Briediene, kuri specializuojasi būtent krūties ligų diagnostikoje.
– Krūties vėžys – viena dažniausių moterų onkologinių ligų ir naujai nustatomų šios ligos atvejų kiekvienais metais vis daugėja. Kaip manote, kas nulemia šį augimą?
– Sudėtinga vienareikšmiškai atsakyti, kas nulemia, kad šios ligos atvejų kiekvienais metais nustatoma vis daugiau. Be jokios abejonės, prie to prisideda ir pažangi bei moderni diagnostika, kuomet ligą galima nustatyti dar ypač ankstyvose jos stadijose. Tačiau, nereikėtų atmesti ir teorijos, kad nemaža dalis ligų yra susijusi su mūsų pačių gyvenimo būdu bei genetiniu polinkiu paveldėti tam tikras ligas.
Tikslinga paminėti, kad ankstyvas krūties vėžys dažnu atveju nesukelia skausmo ir neturi jokių simptomų, todėl ypač svarbi yra ankstyva šios ligos diagnostika. Apskritai skausmas yra retas krūties vėžio simptomas ir jis juntamas nebent vėžiui labai išplitus. Skausmingos ir kiek gruoblėtos krūtys gali būti ir sveikoms moterims, o šie pojūčiai gali paryškėti prieš menstruacijas.
Kalbant apie krūties vėžį, reiktų priminti ir šios ligos simptomus. Dažniausiai pasitaikantys yra šie: krūties dydžio, formos, odos spalvos ar reljefo pokyčiai, taip pat spenelio pokyčiai (įdubimas, pasisukimas į kitą pusę) ar išskyros iš spenelio (kartais gali būti kraujingos), padidėję pažastų limfmazgiai bei guzelių ar sukietėjimų atsiradimas krūtyje.
– Teigiate, kad ypač svarbi ankstyva krūtų vėžio diagnostika. Kokias dažniausiai taikomas diagnostines priemones galėtumėte įvardyti? Kuriems tyrimams turėtų būti teikiamas prioritetas?
– Iš esmės, pačia paprasčiausia „diagnostine priemone“ galima būtų laikyti ir vizitą pas šeimos gydytoją ar ginekologą – kai kuriuos pokyčius galima įvertinti ir nustatyti jau ir apžiūros metu. Toliau, kaip pirminis krūtų ligų tyrimas dažnu atveju pasirenkamas krūtų ultragarso ir/arba mamografijos tyrimas. Tiesa, krūtų rentgeninis tyrimas (mamografija) dėl savo atlikimo metodikos daugeliui moterų nėra itin mėgstamas tyrimas.
Dar vienas iš galimų tyrimų – krūtų magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Šiai dienai tai – jautriausias tyrimo metodas, papildantis mamografiją ir ultagarsinį tyrimą, ypač nustatant krūties vėžį. Be to, šį tyrimą pacientėms nesudėtinga atlikti, jis nėra skausmingas ir yra informatyvesnis ir tikslesnis nei kiti tyrimai.
Dažnai krūties ligų diagnostikoje prireikia visų trijų tyrimų, jie papildo vienas kitą. Čia panašiai kaip dėlionėje, trūkstant kurios nors dėlionės detalės, neturime viso paveikslo. Taip ir krūties ligų atveju – negalime nustatyti tikslios krūties ligų diagnozės neatlikę visų reikiamų tyrimų.
– Sakykite, ar yra konkreti pacienčių grupė, kurioms būtų tikslinga atlikti krūtų MRT tyrimą? Kurios moterys turėtų labiausiai susimąstyti apie šio tyrimo atlikimą?
– Mes, gydytojai, pacientams visada sakome, kad ankstyva ligų diagnostika – geriausias būdas bet kokių ligų progresavimui užkirsti. Tad iš esmės periodiškai, profilaktiškai turėtų tirtis visi norintys, nelaukdami ligos, o užbėgdami ligai už akių.
Visame pasaulyje pripažįstama ir vyksta profilaktinė patikra dėl krūties vėžio atliekant profilaktinę mamografiją. Lietuvoje profilaktinė patikra atliekama 50-69 metų moterims kas 2 metus. Kitos moterys gali mamografiją ar ultragarsinį tyrimą atlikti bet kuriame amžiuje, jei nori pasitikrinti profilaktiškai ar esant skundų. Be abejo, jaunesnėms moterims dėl tankesnio krūtų liaukinio audinio pirmas rekomenduojamas tyrimas yra ultragarsinis tyrimas, o mamografija dažniau rekomenduojama nuo 40 metų.
Krūtų magnetinio rezonanso tyrimas labai tinkamas jaunoms moterims, kurios turi tankų liaukinį audinį, moterims su krūtų implantais (taip pat kai įtariamas implanto plyšimas), kai nepakankamai informatyvūs kiti tyrimo metodai, tokie kaip ultagarsas ir mamografija. Šį tyrimą tikslinga atlikti po krūtų operacijų, nustačius krūties vėžį ir siekiant įvertinti vietinio krūties naviko išplitimą prieš gydymą. Taip pat, krūtų MRT atliekamas ligos atkryčiui nustatyti, kai atlikus mamografijos ir ultragarsinį tyrimą negalima paneigti ligos vietinio atkryčio galimybės. Moterims, kurioms aptiktos metastazės pažasties limfmazgiuose ir atlikus mamografijos ir ultragarsinį tyrimą nenustatomas pirminis naviko židinys krūtyje, turi būti pasiūlytas krūtų MRT tyrimas. Na, ir savaime suprantama, šis tyrimas skiriamas atsakui į gydymą įvertinti taikant neoadjuvantinę chemoterapiją.
– Ką, jūsų nuomone, besiruošdama jūsų minėtam krūtų MRT tyrimui, turėtų žinoti kiekviena moteris?
– Dažnai pacientės teiraujasi, ar šiam tyrimui nereikalingas specialus pasiruošimas, galbūt prieš tyrimą reikia nevalgyti, negerti vandens ir panašiai. Čia besitiriančias moteris nuraminame – šis tyrimas nereikalauja specialaus pasiruošimo, reikia tiesiog nebijoti ir išsitirti. Tačiau yra keletas kitų svarbių niuansų. Visų pirma, besikreipiančiai į gydymo įstaigą pacientei reikėtų pasidomėti, kokio galingumo MR tomografu jai bus atliekamas šis tyrimas, kadangi kokybiškai jį galima atlikti tik su nesilpnesniu kaip 1,5 T galingumo MRT aparatu, su specialiomis krūtų ritėmis ir taikant intraveninį kontrastavimą (pastarasis nėra būtinas, jei tyrimas atliekamas dėl įtariamo implanto plyšimo, tačiau galutinį sprendimą dėl jo taikymo bet kuriuo atveju priima gydytojas radiologas ar radiologijos technologas). Pomenopauzėje esančioms moterims šį tyrimą galima atlikti bet kuriuo metu, o esančioms ikimenopauzėje – geriausia atlikti tarp 6 ir 12 menstruacinio ciklo dienos. Atlikus šį tyrimą, galima įvertinti pokyčius abiejose krūtyse, pokyčius krūtinės ląstos sienoje bei pažastų limfmazgius. Rezultatai paprastai yra sugretinami su anksčiau atliktų mamografijos ir utragarsinio tyrimo duomenimis ir aprašomi pagal BIRADS įvertinimų sistemą.
– Užsiminėte apie bijojimą atlikti tyrimus. Tokias baimes, ko gero, turi daugelis pacientų ir pagrinde jos kyla dėl nežinojimo. Galbūt galėtumėte patarti, kaip gi nugalėti tą nežinojimo baimę?
– Visoms moterims tiesiog norėčiau pasakyti, kad visada geriau nustatyti ligą anksti, ją gydyti, bei jausti nedidelį nerimą žinant priežastį, negu vėliau save visą laiką kaltinti ir kelti sau klausimą – kodėl neišsityriau anksčiau? Šį psichologinį barjerą ypač sunku peržengti, tačiau tik žinodamos atsakymus į visus mus neraminančius klausimus galėsime didžiuotis, kad padarėme ir darome viską, kas tik yra mūsų pačių rankose. Tiek dėl savęs, tiek ir dėl savo artimųjų.
Pavyzdys. Jaunos moters mamograma (1 paveikslas). Matomas implanto šešėlis, moteris jaučia naują guzelį kairėje krūtyje, mamogramoje jis nematomas.
Atlikus ultragarsinį tyrimą, įtariamas navikas (2 paveikslas), o tiksliai jo išplitimas, galimi kiti naviko židiniai įvertinami magnetiniame rezonanse (3 paveikslas).
