Baltijos Amerikos klinikos abdominalinės chirurgijos gydytojas doc. med. m. dr. Augustas Beiša papasakojo, kokios priežastys sukelia hemorojų, kokiais simptomais jis pasireiškia ir kokios galimos pagalbos priemonės.
Simptomai ir priežastys
Pasak pašnekovo, kraujagysliniai rezginiai, esantys išangės kanale, yra normali organizmo struktūra, kurią turi kiekvienas žmogus ir kuri turi savo funkciją – sulaikyti dujas ir skystas išmatas. Problema atsiranda tuomet, kai šie rezginiai padidėja, prisipildo krauju ir nusileidžia žemyn. Ši būklė ir vadinama hemorojumi.
Paprastai hemorojus pasireiškia kraujavimu iš išeinamosios angos: pasituštinęs žmogus pamato kraują arba kraujo dėmę ant tualetinio popieriaus. Kartais gali pasireikšti niežėjimas išangės srityje, kuris sukelia higienos problemas. Skausmas nėra hemorojui būdingas simptomas, bet tam tikrais atvejais, kai įvyksta hemorojinių mazgų trombozė, jis gali būti. Žmonės paprastai išsigąsta, kai užčiuopia pakankamai didelį, kietą ir skausmingą darinį išangės srityje. Paprastai, taikant medikamentinį gydymą, trombozė praeina per 2–3 savaites – mazgas tiesiog susitraukia, tačiau kartais jis gali pratrūkti ir tuomet momentiškai išteka nemažai seno kraujo. Blogiausia, kad tai nutikti gali bet kuriuo paros metu ir bet kur.
Yra vardinamos įvairios hemorojaus išsivystymo priežastys, tačiau sutinkama, kad didelę reikšmę turi ir paveldimumas. Nors polinkis susirgti hemorojumi dar nereiškia, kad liga būtinai pasireikš, tokiam žmogui tampa labai svarbu vengti provokuojančių veiksnių – vidurių užkietėjimo, viduriavimo, stanginimosi, aštraus maisto, alkoholio, ilgo sėdėjimo ir nejudrumo arba, atvirkščiai, labai didelio fizinio krūvio (jėgos pratimų su svoriais), dėl kurio labai padidėja slėgis pilve. Moterims hemorojų gali sukelti ir nėštumas.
Kodėl būtina kreiptis į gydytoją
Paprastai tai šiek kiek vyresnio amžiaus žmonių liga, kurios paplitimas tarp vyrų ir moterų yra gana panašus, kai kurių autorių duomenimis, šiek tiek dažnesnis tarp moterų. Hemorojus – ilgai besivystanti liga, nėra taip, kad staiga atsiranda 4-o laipsnio hemorojiniai mazgai. Jie didėja po truputį. Jeigu mes nekreipiame dėmesio į pirminius simptomus, liga vystysis ir ateityje sukels rimtesnių problemų, kurias pašalinti bus įmanoma tik operaciniu būdu. Todėl gydytojas primygtinai patarė, vos pastebėjus pirmuosius simptomus, pasitarti su specialistu dėl gydymo.
„Vizitas pas proktologą vis dar dažnai siejamas su nemaloniais pojūčiais ir gėda, bet noriu priminti, kad išangė yra tokia pati mūsų kūno dalis kaip ir visos kitos. Gydytojui tai visiškai niekuo neypatinga vieta, todėl, atsiradus tuštinimosi pokyčiams, pastebėjus kraują, esant skausmingam tuštinimuisi, vidurių užkietėjimui kaitaliojantis su viduriavimu, be priežasties krentant svoriui, nereikėtų vengti vizito pas specialistą, nes gėdos jausmas gali turėti ir rimtų pasekmių. Mat kraujavimas iš tiesiosios žarnos bei kiti minėti reiškiniai gali būti ir daug rimtesnių ligų, taip pat ir storosios žarnos vėžio, simptomas.
Esant būtinybei, specialistas paskirs papildomus tyrimus, pavyzdžiui, kolonoskopiją, kurios metu įvertinamas visas storasis žarnynas ir patikrinama, ar nėra daugiau priežasčių, dėl kurių gali būti kraujavimas iš virškinamojo trakto. Ypatingai tai svarbu vyresniems nei 40 metų žmonėms, taip pat jeigu šeimoje yra buvę storosios žarnos vėžio atvejų. Be to, laiku pradėjus konservatyvų hemorojaus gydymą žvakutėmis, tepalais ar geriamais vaistais, įmanoma suvaldyti ligą ir išvengti operacijos, kuri vėlesnėse stadijose yra vienintelis efektyvus gydymo būdas“, – pasakojo A.Beiša.
Gydymo variantai
Specialisto teigimu, hemorojaus gydymo būdų yra visas spektras, konkretus metodas parenkamas konsultacijos metu pagal situaciją. Pradinėse hemorojaus stadijose pagrindinis gydymas – gyvenimo ir tuštinimosi įpročių keitimas. Jeigu hemorojiniai mazgai jau 3–4-os stadijos ir konservatyvus gydymas nebepadeda, gali būti siūloma operacija. Tai pats efektyviausias, bet ir pakankamai skausmingas gydymo būdas. Deja, užleidus ligą, kito kelio nėra.
„Esant mažesniems mazgams arba vidiniam hemorojui, galima taikyti mažiau invazyvius metodus. Vienas iš jų – lazerinis gydymo būdas, kai lazerio pagalba atliekama mazgo destrukcija iš vidaus. Mazgų perrišimas žiedais – šiek tiek jau atgyvenęs būdas, bet kartais vis dar taikomas. Jis priskiriamas prie mažesnių intervencijų ir tinka esant vidiniam hemorojui. Taip pat gali būti perrišama mazgą maitinanti kraujagyslė, mazgai šalinami specialiais siuvimo aparatais ir pan. Vis dėlto šiandien iš intervencinių gydymo būdų dažniausiai renkamasi tarp mazgų šalinimo ir lazerinės mazgo destrukcijos“, – vardijo pašnekovas.
Gydymo efektyvumas – dar viena priežastis, dėl kurios verta neuždelsti vizito pas specialistą.
Kuo anksčiau atliekama procedūra, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.
„Jeigu operaciją atliekame esant jau labai pažengusiam hemorojui, netgi ne visada galime pašalinti visus mazgus, nes tarp mazgų privalome palikti vadinamuosius sveiko audinio tiltelius, kad gleivinė turėtų, iš ko ataugti, ir išangės sritis nesurandėtų. Tokiu atveju operacinis gydymas tik dalinai išsprendžia problemą, nes išlieka tikimybė, kad liga atsinaujins. Tuo tarpu laiku atliekant procedūras, galima taikyti minimaliai invazyvias priemones. Tai reiškia lengvesnį gijimą po operacijos, mažiau skausmo ir geresnį pooperacinį rezultatą“, – aiškino gydytojas.
Kokie gyvenimo būdo pokyčiai būtini
Būtina suprasti, kad hemorojus – problema visam gyvenimui, tačiau, laiku susizgribus, įmanoma ją sėkmingai valdyti. Tam tereikia pakoreguoti savo gyvenimo būdą pašalinant iš jo ligą provokuojančius veiksnius, sveikai maitintis, vartoti pakankamai ląstelienos ir skysčių. Tai padės išvengti vidurių užkietėjimo ar viduriavimo, kuris taip pat provokuoja hemorojų. Paūmėjimų gali būti, tačiau juos greičiausiai nesunkiai pavyks suvaldyti žvakutėmis, tepalais ar vaistais, t. y. konservatyviais gydymo būdais.
Pasak A.Beišos, reikėtų išsiugdyti tinkamus higienos įpročius – geriausia, kai tuštinamasi tuo pačiu metu, pasituštinus būtų idealu nenaudoti tualetinio popieriaus, kuris gali traumuoti hemorojinius mazgus, o apsiplauti (ypač paūmėjimo atvejais). Esant paūmėjimui taip pat padeda šiltos sėdimos vonelės su ramunėlių ekstraktu arba kalio permanganatu, kurias reikėtų atlikti 2–3 kartus per dieną po 15 min.
Dar vienas svarbus neigiamas gyvenimo būdo veiksnys – sėdėjimas. Hemorojaus prevencijai gydytojas patarė darbo metu reguliariai pakilti nuo kėdės. Beje, tokios pertraukėlės rekomenduojamos visų mūsų organizmo sistemų sveikatai palaikyti. Jeigu pajudėti neįmanoma, pavyzdžiui, ilgai važiuojant automobiliu, galima bent jau sėdint keisti padėtį – svorį perkelti tai ant vieno, tai ant kito sėdmens. „Tai nėra labai apsaugantis mechanizmas, bet geriau negu nieko“, – teigė pašnekovas.
