„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Liga, galinti smogti kiekvienam: negalėjau nei stiklinės į rankas paimti, nei pati išlipti iš lovos

Sergančiųjų reumatinėmis ligomis Lietuvoje yra tūkstančiai, o Europos Sąjungoje – daugiau kaip 100 milijonų. Nors dažnai jos siejamos su vyresniu amžiumi, iš tiesų serga net vaikai. Kiekvieno tokio paciento kasdienybė pažymėta skausmu. Pažeisti sąnariai, raumenys, kaulai, sausgyslės, kitos judėjimo sistemos dalys. Jaučiamas ypatingas nuovargis, sutrikęs judėjimas, neretai pasibaigiantis neįgalumu.
Galvos skausmas.
Galvos skausmas. / Fotolia nuotr.

Savarankiškai neišlipdavo iš lovos

Minėdami pasaulinę artrito dieną, pacientai atviri: reumatinių ligų našta be galo sunki. Fizine ir psichologine prasme jiems, sergantiesiems, ekonomine – valstybei, mat tai dažniausia ankstyvo pastovaus nedarbingumo priežastis, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Ievai dar tik 34 metai, tačiau dar visai neseniai ji judėjo tarsi šimtametė senolė. Po truputį, atsargiai, kartais pasiremdama lazdele ar įsikibusi į sutuoktinio ranką, nes žengti savarankiškai jai būdavo tiesiog per sunku. Liga jaunai moteriai smogė staiga, tarsi perkūnas iš giedro dangaus.

Liga jaunai moteriai smogė staiga, tarsi perkūnas iš giedro dangaus.

„Įprastai sąnarių skausmai atsiranda palaipsniui ir stiprėja su amžiumi. Visada maniau, kad tai – išimtinai senjorų bėda. Deja. Savo kailiu įsitikinau, kad ne. Praėjusiais metais pasigavau šlapimo takų infekciją. Atrodytų, kas čia tokio? Tačiau negalavimas komplikavosi ūmiu sąnariu uždegimu. Ištino čiurnų, kelių, klubų sąnariai, juos pradėjo nežmoniškai skaudėti. Momentais skausmas surakindavo taip, kad pati savarankiškai be kitų pagalbos nebesugebėdavau net išlipti iš lovos“, – pasakoja moteris.

Pašnekovė neslepia: jos išsigelbėjimas buvo tai, kad pavyko gana greitai pakliūti pas kompetentingą specialistą. „Reumatologas man diagnozavo reaktyvųjį artritą, skyrė vaistų. Liga po truputį atsitraukė. Norisi tikėti, kad juodžiausias periodas jau praeityje. Nors giliai širdyje žinau, o ir gydytojas mano žinojimo nepaneigė – jau niekada nebebus taip, kaip anksčiau. Liga kaip reikiant pažeidė kojų sąnarius. Privalau išmokti gyventi su šiais pokyčiais“, – teigia moteris.

Shutterstock nuotr./Skausmas kojose
Shutterstock nuotr./Skausmas kojose

Niekam nelinkėtų tokio likimo

Reumatoidiniu artritu Ona Stefanija Telyčėnienė serga labai ilgą laiko tarpą – 40 metų. „Niekam nelinkėčiau savo likimo“, – tvirtina garbaus amžiaus moteris, paprašyta apibūdinti, ką reiškia sirgti reumatine liga ir kokias fizines bei gydymosi galimybes turi pacientas.

„Mane visą laiką lydi skausmas: tai kojų, tai rankų, tai pečių, tai kaklo. Žinoma, liga kadaise prasidėjo pamažu, pavieniais skausmais. Ilgainiui būklė prastėjo, sąnariai vis labiau klaipėsi, tino. Vėliau gana ilgą laiką būklė buvo stabili, leido pagal galimybes darbuotis, tačiau prieš trejus metus smogė nauja jėga. Ypač nukentėjo kaklo slanksteliai, teko ryžtis operacijai“, – atvirai pasakoja moteris.

Nors reumatoidinis artritas moterį ir labai varžė, bandė įsprausti į kampą, ji ligai nepasidavė. Jau 16 metų O.Telyčėnienė vadovauja sergančiųjų artritu asociacijai, kuri šiemet mini 20 metų sukaktį, be to, yra ir tarptautininės organizacijos EULAR narė.

„Per du dešimtmečius nuveikta daug gerų darbų. Nuo pat pradžių aktyviai bendradarbiavome su valdžios institucijomis, ranka rankon dirbome su gydytojais reumatologais, kad tik mums, sergantiesiems reumatinėmis ligomis, gyventi būtų kuo paprasčiau, aiškinomės gydymo naujoves, domėjomės kitų šalių patirtimi, kėlėme problemas, su kuriomis susiduriame, ieškojome pastarųjų sprendimų būdų, suorganizavome dešimtis konferencijų“, – pasakoja O.Telyčėnienė.

Organizatorių nuotr./Ona Telyčėnienė
Organizatorių nuotr./Ona Telyčėnienė

Kartais neįmanoma net stiklinės į rankas paimti

Pasak jos, vien vaikų, kurie serga reumatinėmis ligomis, Lietuvoje yra apie 700. Sudėjus įvairaus amžiaus žmones, jau susidaro tūkstančiai. Vienokios problemos kamuoja jaunus, darbingo amžiaus žmones, kitokios – artėjančius gyvenimo saulėlydžio link.

„Kai aš susirgau, buvau jauna moteris. Puikiai pamenu savo savijautą, kai judėdavau tarsi būčiau porcelianinė lėlė, kai kiekvienas grindinio akmenukas ar duobutė sukeldavo papildomo skausmo bangą, kai sėdėdama susirinkime ar posėdyje rankas slėpdavau po stalu, nes buvo gėda dėl „išsukinėtų“, sutinusių pirštų.

Pasitaiko momentų, kai net stiklinės vandens nėra kam paduoti, o pats pasiimti negali.

Dabar, būdama jau visai kitokiame gyvenimo tarpsnyje, matau labai didelę problemą, su kuria susiduria mano bendraamžiai. Dauguma jų vieniši. O vienišam sirgti reumatinėmis ligomis – dar sudėtingiau. Juk pasitaiko momentų, kai net stiklinės vandens nėra kam paduoti, o pats pasiimti negali.

Ačiū dievui, kad mes, asociacijos nariai, esame tarsi kumštis – vieni kitiems padedame kuo tik galime, ieškome bendrystės visomis prasmėmis: ar tai būtų diagnostikos pokyčiai, ar gydymosi inovatyvesniais vaistais prieinamumas, ar psichologinė pagalba, ar ligų profilaktikos klausimai“, – tikino moteris.

Mitas, kad tai vyresnio amžiaus žmonių liga

Kaip teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Reumatologijos centro vadovė profesorė Irena Butrimienė, dauguma įsitikinę, kad reumatinės ligos – tai tik vyresnio amžiaus žmonių bėda. Anaiptol.

„Pačios dažniausios, vadinamosios degeneracinės sąnarių ligos (artrozė, stuburo osteochondrozė, stuburo spondiliozė) išties labiau kamuoja vyresnio amžiaus asmenis, nes organizmas metams bėgant dėvisi. Tačiau reumatinėmis ligomis serga ir daug jaunų žmonių. Tai autoimuninės kilmės negalavimai, tokie kaip reaktyvusis artritas, ankilozinis spondilitas, reumatoidinis artritas, sisteminės jungiamojo audinio ligos (pvz., raudonoji vilkligė), podagra ir pan.

Jos gali prasidėti net vaikystėje ar hormonų pokyčių laikotarpiu. Autoimuninės kilmės reumatinės ligos yra pačios sudėtingiausios ir pavojingiausios. Jos labai pablogina gyvenimo kokybę, gali sąlygoti neįgalumą ar net mirtį. Kas jas sukelia? Tikslaus atsakymo į šį klausimą medicinos mokslas kol kas nerado. Yra žinoma, kad labai didelę įtaką turi genetika. Ne paskutinėje vietoje lieka ir aplinkos faktoriai: rūkymas, netinkama mityba, vis mažesnis fizinis aktyvumas, tam tikros rūšies virusai, mikroorganizmai“, – pasakoja profesorė.

Asmeninio archyvo nuotr. /Profesorė Irena Butrimienė
Asmeninio archyvo nuotr. /Profesorė Irena Butrimienė

Viena didžiausių problemų – ankstyva diagnostika

Anot I.Butrimienės, kalbant apie reumatines ligas, jų gydymą, viena esminių problemų yra ankstyva diagnostika.

„Ligas mes, reumatologai, diagnozuojame gerokai per vėlai. Ir taip yra dėl kelių priežasčių: žmonės ne visada laiku sureaguoja į skausmą, galvoja, kad praeis, viskas bus gerai, čia nerimta. Kitas dalykas – ne visada pacientas laiku pasiunčiamas pas specialistą. Trečia, netgi jei žmogus ir gauna siuntimą, jam dar reikia sulaukti savo eilės, kuri neretai yra gana ilga“, – tvirtina profesorė.

Jos teigimu, reumatologai jau kelis kartus kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su ankstyvos autoimuninės kilmės artritų diagnostikos ir gydymo programos projektu. Tokia programa jauniems susirgusiems žmonėms padėtų ilgiau išlikti darbingiems, apsaugotų nuo neįgalumo, leistų valstybei kurti pridėtinę vertę užuot tapus jos išlaikytiniais. Tačiau kol kas esminių pokyčių nepadaryta.

„Nuveikti būtų galima labai daug, jei visos sveikatos priežiūros sistemoje esančios grandys dirbtų vieningai, – teigia I.Butrimienė. – Mes, reumatologai, jau kuris laikas patys savo iniciatyva „šviečiame“ kitų specialybių gydytojus.

Pavyzdžiui, ankilozinis spondilitas, vadinamoji Bechterevo liga, prasidėti gali visai ne sąnarių, o akių ar žarnyno uždegimu. Tokiais atvejais kitų sričių specialistai laiku galėtų pacientus nukreipti reumatologui. Žinant tokius dalykus, juos įvertinus, pacientas profesionalios pagalbos galėtų sulaukti gerokai anksčiau“.

Didėja vaistų pasirinkimas

Kaip tvirtina I.Butrimienė, iki XX a. pabaigos autoimuninės kilmės artritams gydyti nebuvo taikomas specifinis, ligos išsivystymo pagrindu pagrįstas gydymas. Situacija iš esmės pasikeitė tada, kai buvo atrasta biologinė terapija, kurios esmė – biotechnologijų pagrindu sukurtos specifinės baltymų molekulės, nutaikytos blokuoti vadinamuosius citokinus – pagrindinius uždegiminio proceso palaikytojus.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vaistai
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vaistai

„Biologinę terapiją Lietuvoje turime jau 20 metų, tačiau ji labai sunkiai skynėsi kelią, iš pradžių būdavo gydomi pavieniai, patys sunkiausi pacientai. Vaistų daugėjo labai po truputį. Kalbant apie vaistų prieinamumą gydant reumatines ligas, šie metai laikomi proveržio metais. Pirmiausia dėl to, jog žengti pirmieji žingsniai individualizuoto pacientų gydymo kelyje.

Kitaip tariant, visi tos pačios diagnozės pacientai dar iki pernai gaudavo vieną, visiems vienodą vaistą, kuris tuo metu būdavo perkamas centralizuotai. Ir būdavo visiškai nesvarbu, preparatas tinka ar nelabai. Dabar situacija kitokia – įtraukus dalį biologinių preparatų į kompensuojamųjų iš PSDF biudžeto lėšų vaistų sąrašą, atsirado individualizuoto gydymo galimybė. Po truputį įtraukiami į įsigyjamų vaistų sąrašus nauji biologinės terapijos preparatai“, – aiškina medikė.

Pasak jos, iki šiol didžiausią kompensuojamųjų vaistų arsenalą turėjo tik reumatoidinis artritas, tad nuo šio rudens galimybės skirti naują biologinės terapijos vaistą, turintį skirtingą veikimo mechanizmą Bechterevo ligai gydyti, labai laukia tiek gydytojai, tiek patys pacientai. Beje, naujasis preparatas tinka gydyti ir psoriazinį artritą, tad reikia tikėtis, kad netolimoje ateityje jis bus kompensuojamas ir sergantiesiems šia liga gydyti.

„Žinoma, mes dar neturime tiek vaistų, kiek kitos Europos šalys, tačiau jų po truputį daugėja ir tai yra labai gerai“, – teigia I.Butrimienė.

Naujasis vaistas, anot specialistų, veiks visiškai kitokiu principu nei ankstesnieji, mat veiks į kitą patologinio proceso grandį. Beje, už jį vaistą sukūrusiai kompanijai įteiktas apdovanojimas, kuris farmacijos pramonėje prilyginamas Nobelio premijai.

Gydytojai reumatologai priduria, jog gydantis reumatines ligas, labai svarbu nepamiršti ir profilaktikos. Būtinas fizinis krūvis, o tiksliau, speciali gydomoji mankšta, teisingas judėjimas, o tai ne sportavimas bet kaip, bet kokiu krūviu. Taip pat reikia peržiūrėti savo valgiaraštį, vengti tų priežastinių veiksnių, kurios provokuoja ligą, gydyti infekcijas (žarnyno, šlapimo ar lytinių takų), keisti gyvenimo būdą, įsiklausyti į save.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs