Šią dieną paprastai susitinka gydytojai endokrinologai, slaugytojos diabetologės, pacientai, dalinasi savo žiniomis, patirtimi, išsako savo problemas. Deja, šiais metais bus įmanomas tik virtualus bendravimas, bet specialistai ir sergantieji tikisi, kad jų balsas bus išgirstas tiek visuomenėje, tiek valdžios institucijose.
Liga grėsminga dėl savo komplikacijų
Pasak gydytojos endokrinologės prof. Birutės Žilaitienės, per pastaruosius 18 metų pacientų, sergančių cukriniu diabetu, skaičius Lietuvoje išaugo 3 kartus ir jau siekia 120 tūkst. Naujai susirgusių asmenų skaičius taip pat drastiškai išaugo – net 200 proc. Remiantis dabartinėmis tendencijomis, iki 2045 metų diabetu Lietuvoje sirgs apie 500 tūkst. žmonių, iš kurių net 250 tūkst. atvejų bus nediagnozuoti, t. y. žmonės nežinos sergantys.
Cukrinis diabetas, žinia, yra nevienalytė liga. Ji skirstoma į pirmo ir antro tipo diabetą. Antro tipo diabetas laikomas gyvensenos liga ir būtent jo plitimo mastai atsispindi aukščiau pateiktoje statistikoje. „Ne taip seniai antro tipo cukriniu diabetu, kuris didele dalimi laikomas su gyvensena susijusia liga, pradėjo sirgti ir vaikai“, – teigė pašnekovė.
Sergamumas pirmo tipo cukriniu diabetu taip pat palaipsniui didėja, tik, pasak gydytojos, gerokai lėčiau. Atvejų statistika kiekvienais metais skiriasi, todėl prognozuoti sergamumą pirmo tipo cukriniu diabetu gana sudėtinga.
Tiek vienu, tiek kitu atveju cukrinis diabetas yra liga visam gyvenimui, kurios komplikacijos gali būti itin skaudžios. Diabeto komplikacijos paliečia smulkiąsias ir stambiąsias kraujagysles – vystosi akių pakenkimai (iki apakimo), inkstų pakenkimas (iki visiško jų funkcijos nepakankamumo ir hemodializių), kojų arterijų užakimas ir diabetinės pėdos sindromas, kai atsiveria žaizdos, didėja galūnių amputacijų rizika, širdies vainikinių arterijų ir smegenų kraujagyslių pakenkimas, dėl ko didėja infarkto ir insulto rizika.
Remiantis dabartinėmis tendencijomis, iki 2045 metų diabetu Lietuvoje sirgs apie 500 tūkst. žmonių.
Taigi diabetas gali būti invalidizuojanti ir netgi mirtina liga, tačiau mirštama ne dėl per didelio cukraus kiekio kraujyje, bet nuo diabeto sukeliamų organų pažeidimų.
Nors sergant diabetu visiškai išvengti komplikacijų neįmanoma, nuo to, kaip sekasi pacientui valdyti ligą, priklauso jų išsivystymo greitis ir sunkumas. Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurie rodo, kad diabeto komplikacijos vystėsi lėčiau, jeigu buvo gerai kontroliuojamas cukraus kiekis kraujyje, ypač geri rezultatai gauti, kai gera glikemijos kontrolė buvo nuo pat ligos pradžios. Tačiau vienas žmogus, be specialistų, kontroliuoti ligą yra bejėgis – jam būtina pagalba.
Mirštama ne dėl per didelio cukraus kiekio kraujyje, bet nuo diabeto sukeliamų organų pažeidimų.
Pirmosios pacientų reakcijos
Žmogui cukrinio diabeto diagnozė pirmiausiai reiškia, kad nuo šiol gyventi kaip anksčiau bus neįmanoma, teks išmokti kontroliuoti savo kasdienybę – pradedant cukraus kiekiu kraujyje ir maistu lėkštėje, baigiant darbo ir poilsio režimu.
„Pacientų reakcija, sužinojus nepagydomos lėtinės ligos – cukrinio diabeto – diagnozę, yra puikiai pažįstama gydytojams endokrinologams ir slaugytojoms diabetologėms, kurie pirmieji supažindina pacientą su diagnoze, gydymu, savikontrole, mitybos apribojimais, savikontrolės būtinumu ir dažniu.
Dažnai pradžioje stebime šoką, po to – neigimą nepripažįstant ligos sunkumo. Turime atvejų, kai ši stadija užsitęsia ir pacientai kurį laiką nesigydo, nesilanko pas specialistus taip padarydami didelę žalą savo sveikatai. Dažnai pacientai patiria pyktį dėl būtent juos užklupusios ligos.
Tik po kurio laiko ateina tikrasis situacijos suvokimas ir dauguma sergančiųjų priima sprendimą gerai kontroliuoti savo ligą ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Tiek gydytojo, tiek slaugytojos pareiga padėti pacientui kuo greičiau pradėti kontroliuoti cukrinį diabetą. Laimingos tos komandos, kurių sudėtyje yra psichologai, galintys padėti sudėtingesniais atvejais“, – vardijo B.Žilaitienė iššūkius, su kuriais susiduria tiek diagnozę išgirdęs žmogus, tiek su pacientu dirbanti komanda – gydytojai ir slaugytojos.
Diabeto kontrolė be slaugytojos neįsivaizduojama
Pasak pašnekovės, šiandieninė sergančiojo cukriniu diabetu priežiūra neįsivaizduojama be komandos, kuri rūpinasi jo sveikata. Toje komandoje dirba gydytojas endokrinologas, slaugytoja diabetologė, psichologas, dietologas, kineziterapeutas ir kiti specialistai. Jei pacientui pasiseka sutikti puikią slaugytoją diabetologę, ji tampa žmogaus, sergančio cukriniu diabetu, svarbiausia patarėja ir gyvenimo su cukriniu diabetu mokytoja.
Slaugytojos labai stengiasi šį pasitikėjimą pateisinti – jos nuolat kelia kvalifikaciją mokymo kursuose, konferencijose, kuriose dažnai dalyvauja kartu su gydytojais, seka mokslo naujienas, pačios ieško jas dominančios informacijos. Ir šiandien cukriniu diabetu sergančius pacientus prižiūrintys gydytojai turbūt jau vargiai įsivaizduoja, kaip išsiverstų be kvalifikuotos slaugytojos.
„Cukrinio diabeto valdymas šiuo metu suprantamas ne tik kaip gera glikemijos kontrolė ir hipoglikemijų nebuvimas, bet ir kaip visų sergančiųjų sveikatai pavojingų rizikos veiksnių, ypač širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, valdymas. Gydytojas endokrinologas, spręsdamas dėl paciento gydymo, privalo turėti galimybę parinkti jam labiausiai tinkamą inovatyvų gydymą. Deja, galiojančios gydymo kompensuojamais vaistais taisyklės to dažniausiai neleidžia daryti laiku.
Gydytojo konsultacijos laikas labai ribotas, atlikus apžiūrą, paskyrus tyrimus ir vaistus, pokalbiui su pacientu laiko nebelieka. Bet jis nukreipiamas slaugytojai, kur gali išsiaiškinti praktinius vaistų vartojimo aspektus, mitybos ypatumus, savikontrolės būtinumą, kojų priežiūros klausimus, gauti gydomojo pedikiūro paslaugą“, – aiškino B.Žilaitienė.
Į pagalbą ateina technologijos
Pašnekovė pasidžiaugė, kad vis daugiau žmonių supranta sveikos gyvensenos svarbą, vis daugiau jų įvaldo šiuolaikines technologijas ir naudojasi jomis cukrinio diabeto kontrolei.
„Šiuolaikinės technologijos – didelė pagalba medikams ir pacientams. Pavyzdžiui, glikemijos lygį matuojantys jutikliai, kuriuos užtenka įvesti kartą per savaitę ar rečiau; insulino pompos su patarėju, kuris paskaičiuoja, kiek insulino reikėtų susileisti suvartojus tam tikrą kiekį angliavandenių.
-
Išmaniųjų technologijų stebuklai, kurie sergantiesiems diabetu sugrąžina visavertį gyvenimą
-
Diagnozė, po kurios niekada nepavyks gyventi kaip anksčiau: ką būtina žinoti apie šią klastingą ligą
-
Vis dar stigmatizuojama lėtinė liga: pažvelkite lyg į priverstinį gyvenimą su benamiu šunimi, kurį reikia prisijaukinti
Labai patrauklus diabeto kontrolės būdas – elektroninės programėlės. Jas paprasta naudoti, jos sukaupia apie paciento ligos situaciją labai daug informacijos, kuri greitai pasiekiama. Be to, yra galimybė ta informacija dalintis su sveikatos priežiūros specialistais ir tokiose programėlėse dažnai jau būna integruota tam tikra pagalba – patarėjai ir kt.
Privalumas yra ir tai, kad mobiliajame įrenginyje įdiegta programėlė padeda greitai įsivertinti glikemijos variabilumą, normalios glikemijos trūkumą. Be abejo, reikalingi mokymai, kad pacientai suprastų programėlės funkcijas, suvoktų, kaip ji veikia, tačiau ja įvaldyti įmanoma“, – apibendrino pašnekovė.
