Liga dažnai diagnozuojama pavėluotai
Pasak Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos Ambulatorinio skyriaus vadovės prof. Džildos Veličkienės, oficiali statistika atspindi tik dalį situacijos. Manoma, kad antra tiek žmonių cukriniu diabetu serga to nežinodami. Taip yra todėl, kad liga gana ilgai vystosi nebyliai: nevalgius gliukozės kiekis kraujyje padidėjęs, bet nesiekia diabeto lygmens, tai dar prediabetinė būklė, tačiau blogi procesai organizme jau yra prasidėję.
Ligos progresavimo greitis yra labai individualus ir priklauso nuo konkretaus organizmo savybių, žmogaus genomo, mitybos, kūno masės indekso, jo fizinio aktyvumo. Simptomų gali nebūti ir 10–15 metų, kitiems jie gali atsirasti ir po 4–5 metų.
„Labai svarbu diagnozuoti diabetą kuo anksčiau, netgi nuo prediabetinės būklės, ir pradėti veikti, kadangi cukrinis diabetas susijęs su kitomis ligomis, kurios blogina gyvenimo kokybę ir didina išlaidas sveikatos priežiūrai. Tai širdies ir kraujagyslių, onkologinės, virškinimo sistemos ligos ir pan. Deja, neretai liga diagnozuojama, kai jau būna spėjusios išsivystyti komplikacijos. Tenka matyti pacientų, kai pirmą kartą diabetas diagnozuojamas po miokardo infarkto – tik tuomet paaiškėja, kad žmogus daug metų sirgo diabetu, apie kurį nežinojo. Cukrinis diabetas kartu su hipertenzija ir aukštu cholesterolio lygiu – pagrindinės priežastys, dėl kurių ir įvyksta miokardo infarktas“, – aiškino gydytoja.
Žinoma, pažengęs diabetas gali pasireikšti ir švelnesniais simptomais, dauguma kurių nespecifiniai, t. y. gali būti būdingi ne vienai ligai: smulkiųjų nervų pažeidimas, kuris pasireiškia dilgčiojimu kojose (tarsi bėgiotų skruzdės), pėdų deformacija, nejautra susižeidus koją, nors žaizda gali būti pakankamai didelė, kūno niežulys, ypač lytinių organų srityje, troškulys, atsirandantis, kai gliukozė pakyla ypač aukštai, bendras silpnumas. Būna ir tokių atvejų, kai oftalmologai, konsultuodami pacientus, pamato diabetui būdingus pakitimus akyje.
Veiksniai, dėl kurių rizika didėja
Pastaruoju metu galima išgirsti, kad antro tipo diabetas „jaunėja“. Pasak pašnekovės, kadangi liga gana ilgai vystosi be simptomų, jaunesniame amžiuje cukrinis diabetas paprastai atrandamas tik aktyviai ieškant jo pagal rizikos veiksnius. Dažniausiai antro tipo diabetas diagnozuojamas nuo 45 metų.
„Jeigu šalyje žmonės nėra tiriami prevenciškai dėl cukrinio diabeto, jie kreipiasi tik tuomet, kai būna išsivysčiusios problemos su kojomis ar įvyksta miokardo infarktas. Tuomet diagnostika, suprantama, jau būna pavėluota. Šalyse, kuriose žmonės, turintys rizikos veiksnių, tikrinami dėl diabeto, liga diagnozuojama anksčiau. Vien paprasto gliukozės tyrimo diabeto diagnostikai neužtenka, reikia atlikti gliukozės tolerancijos testą. Priešingu atveju išlieka rizika, kad diabetas liks nediagnozuotas, nes gliukozės tyrimas gali būti normalus arba labai ne daug nukrypęs nuo normos, o diabetas jau vystytis. Jei šis gliukozės tolerancijos testo rezultatai kiek padidėję, kartoti jį reikėtų po metų, jeigu normalus – po 3 metų.
Diagnostikai labai padėtų kitose šalyse plačiai taikomos anketos, leidžiančios pačiam žmogui nusistatyti diabeto rizikos lygmenį, pavyzdžiui, anketa „Surask diabetą“, kurią Lietuvoje planuojama platinti net prekybos centruose. Jeigu žmogus surenka tam tikrą balų skaičių, tai rodo, kad jis turi padidėjusią diabeto riziką ir jam reikėtų kreiptis į gydytoją dėl gliukozės tolerancijos testo“, – teigė Dž.Veličkienė.
Vienas pagrindinių antro tipo diabeto rizikos veiksnių – padidėjusi kūno masė, t. y. antsvoris ar nutukimas. Paskaičiuota, kad jeigu kūno masės indeksas didesnis nei 25 (tai dar netgi ne nutukimas, tik antsvoris), rizika susirgti diabetu didėja. Gali būti vertinama ir liemens apimtis, susijusi su pilviniu nutukimu (rizika įvardinama, jei vyrams liemens apimtis didesnė nei 102 cm, moterims – 88 cm).
Taip pat svarbus genetinis paveldėjimas, ypač jeigu diabeto atvejų yra tarp pirmos eilės giminaičių – brolių, seserų, tėvų. Tokiems žmonėms siūloma reguliariai profilaktiškai pasitikrinti cukraus lygį kraujyje, ypač jeigu yra ir kitų rizikos veiksnių. Į rizikos grupę patenka ir moterys, kurioms buvo nustatytas nėščiųjų diabetas ir kurios serga policistinių kiaušidžių sindromu.
Cukrinis diabetas daug dažnesnis pacientams, kurie serga širdies ir kraujagyslių ligomis, turi padidintą kraujospūdį, padidėjusį cholestrolio kiekį. Ir atvirkščiai: pacientams, kurie jau serga antro tipo diabetu, dažna komplikacija yra širdies ir kraujagyslių ligos. Tai ir dažniausia sergančiųjų cukriniu diabetu mirties priežastis.
Ar cukrus sukelia diabetą?
Žinia, svorį – vieną pagrindinių antro tipo diabeto veiksnių – padeda kontroliuoti taisyklinga mityba, o universali sveikos mitybos taisyklė – vartoti kuo mažiau cukraus, t. y. lengvai pasisavinamų angliavandenių, turinčių produktų: saldumynų ir saldžių gėrimų, kurie turi pakankamai daug kalorijų, bet neturi organizmui naudingų medžiagų.
„Cukrus tiesiogiai nesukelia diabeto, bet kalorijų perteklius, kai gauname jų daugiau negu išeikvojame, – pagrindinė antsvorio ir nutukimo, kuris didina diabeto riziką, priežastis. Todėl rekomenduojama vartoti mažiau saldumynų. Žinoma, tam tikromis progomis nebūtina jų atsisakyti, bet labai svarbu, kaip mes valgome kasdien. Deja, labai dažnai, ypač kai jaučiame stresą, nė nepastebime, kad suvartojame labai didelį kiekį nesveiko maisto.
Be to, didelis cukraus vartojimas skatina kasos veiklą ir sekina jos rezervą: kuo daugiau vartojame lengvai pasisavinamų angliavandenių, tuo daugiau kasa išskiria insulino, dėl to vyksta gliukozės lygio šuoliukai – staigiai pakilusi, ji taip pat staigiai krenta, mes pajaučiame alkį ir vėl ieškome, ko užvalgyti“, – aiškino pašnekovė.
Rekomenduojama vartoti kuo daugiau skaidulų turinčio maisto (pilno grūdo produktų, daržovių, vaisių), vengti sočiųjų riebalų – riebios mėsos, sviesto, riebių pieno produktų. Bendrame paros kalorijų kiekyje jų turėtų būti mažiau nei 10 proc., o bendras riebalų kiekis turi sudaryti mažiau nei 30 proc. visų kalorijų kiekio.
Gydytoja primygtinai pataria valgyti sąmoningai – kaskart pagalvojant, kokį poveikį turės organizmui vienas ar kitas maistas, galiausiai, ar tuo metu tikrai norime valgyti. Tai padės kontroliuoti suvalgomo maisto kiekį bei emocinį valgymą. O jeigu nepavyksta susibalansuoti mitybos ir pakeisti gyvenimo įpročių patiems, verta kreiptis pagalbos į specialistus.
Kaip diabetas susijęs su fizine veikla ir miegu
Su diabeto rizikos didėjimu taip pat labai susijęs fizinis aktyvumas.
„Jei anksčiau būdavo patariama per savaitę įtraukti apie 150 min. vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo, šiuo metu kalbama apie tai, kad be jo nebūtų nė vienos paros. Judant ne tik deginamos kalorijos, stiprėja mūsų raumenynas, bet ir pradeda kitaip vykti audiniuose medžiagų apykaita, be to, gerėja jautrumas insulinui, ląstelės geriau pasisavina gliukozę, dėl to jos sumažėja kraujyje. Yra tyrimų, kurie įrodo, kad dėl reguliarios fizinės veiklos, net jeigu svoris nesumažėja, gliukozės kiekis kraujyje nevalgius mažėja.
Todėl sergantiems diabetu geresnei ligos kontrolei rekomenduojama bent pusę valandos per dieną pajudėti. Tai neturi būti būtinai intensyvi veikla, galima tiesiog pasivaikščioti, tačiau geriausia derinti skirtingas jos rūšis – tam tikromis dienomis užsiimti aerobine veikla, kuri gerina širdies darbą, greitina medžiagų apykaitą, kitomis dienomis – atlikti jėgos pratimus, kuriais stiprinamas raumenynas. Su amžiumi tampa labai aktualūs ir pusiausvyros pratimai, kurie apsaugo nuo kritimų“, – teigė endokrinologė.
Kiti svarbūs diabeto rizikos veiksniai – lėtinis pervargimas ir stresas bei darbo ir poilsio režimo nesilaikymas. Pasak pašnekovės, miego trūkumas, kuris šiais laikais ypatingai paplitęs, užveda labai daug mechanizmų, didinančių organizmo atsparumą insulinui, o tai savo ruožtu prisideda prie cukrinio diabeto vystymosi. Pavyzdžiui, miego trūkumas skatina streso hormono kortizolio, kuris didina ląstelių atsparumą insulinui, gamybą. Taigi, patarimas pakankamai laiko skirti poilsiui ir miegui nėra banalus. Jo nesilaikymas gali baigtis sunkiomis lėtinėmis ligomis, labai bloginančiomis gyvenimo kokybę.
„Visiems norėčiau palinkėti tapti savo sveikatos šeimininkais, neperkeliant šios atsakomybės kažkam kitam – šeimos gydytojui, savo genetikai ir pan. Jeigu kiekvienas pagalvotų apie tai, ar jį tenkina situacija, kurioje jis šiuo metu yra, ir ką gali padaryti, kad ją pakeistų, tai padėtų įjungti daugiau sąmoningumo, kuris labai padėtų tiek renkantis maistą, tiek planuojant fizinį aktyvumą ar miego ir poilsio režimą. O jeigu patiems nepavyksta, drąsiai ieškokite profesionalų pagalbos“, – apibendrino Dž.Veličkienė.
15min turinio projektas „Rinkis gyvenimą“ iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
