– Kas yra hemorojus, kodėl jis atsiranda?
– Hemorojus – tai išangės kraujagyslinių audinių išvešėjimas, dar kitaip vadinamos varikozinės venos išangėje. Tikslios priežastys, sukeliančios hemorojų̨, iki šiol nežinomos. Tačiau žinomi rizikos veiksniai, kurie didina tikimybę jam atsirasti. Tai vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, mažas fizinis aktyvumas, neteisingi mitybos įpročiai, mažai skaidulų turinti mityba, ilgas stanginimasis tualete, nėštumas, genetinis veiksnys, tiesiosios žarnos venų vožtuvų silpnumas, amžius.
– Kokio amžiaus pacientus jis dažniausiai vargina?
– Dažniausiai tai 45–65 metų amžiaus pacientai, tačiau patologija gali atsirasti ir trisdešimtmečiams bei jaunesniems. Dažnesnis paplitimas yra tarp baltosios rasės žmonių ir didesnį socialinį statusą turinčių asmenų. Vyresnių kaip 50 metų yra sirgę apie 50 proc. žmonių, kuriems pasireikšdavo hemorojaus simptomai: kraujavimas, iškrentantys mazgai, skausmas, niežulys. Apie 5–10 proc. ligonių prireikia operacinio gydymo.
– Kaip ši liga yra diagnozuojama?
– Dažniausiai iškritusius mazgus pacientas gali apčiuopti pats ar juos pamato šeimos gydytojas apžiūros metu. Tikslią diagnozę nustato gydytojas proktologas. Konsultacijos metu pacientui atliekamas digitalinis tyrimas pirštu, patikslinimui ir vizualizacijai atliekama anoskopija ar rektoskopija, kurios metu apžiūrima tiesioji žarna. Ištyrimas nėra skausmingas, jam pasiruošti užtenka prieš 2 valandas iki apžiūros atlikti klizmutę mikrolax ar clisma-lax.
– Kokie yra gydymo būdai?
– Nesant hemorojaus simptomų specifinis gydymas nėra taikomas. Jei atvykus pas gydytoją proktologą pacientui pirmąkart nustatomi mazgai, dažniausiai paskiriamas konservatyvus gydymas: tai gydymas vaistais (tepalais, žvakutėmis). Patariama vengti obstipacijų, vidurių užkietėjimo, ligonis įspėjamas, jog stengtųsi nesistanginti ir ilgai nesėdėtų tualete. Jam rekomenduojama keisti mitybos įpročius: rinktis sveikesnį skaidulų turintį maistą, taip pat didinti fizinį aktyvumą.
Jei konservatyvus gydymas neefektyvus, o hemorojaus simptomai vargina dažnai, pacientui rekomenduojamas invazinis chirurginis hemorojaus gydymas.
– Kokios yra minimaliai invazinės hemorojaus gydymo galimybės?
– Jei hemorojiniai mazgai yra dideli, visą laiką būna išorėje bei yra ryški perteklinė išangės oda – taikomos chirurginės operacijos, kurių metu išpjaunami hemorojaus mazgai.
Pacientams, kuriems diagnozuojamas nedidelio laipsnio vidinis hemorojus, dažniausiai taikomos procedūros be operacijos, tai yra guminiai žiedai bei krioterapija – hemorojaus gydymas šalčiu. Šios procedūros gali būti atliekamos jau pirmojo vizito metu proktologo kabinete. Taikant efektyvesnį minimaliai invazinį gydymą ir saugant išangės audinius, rekomenduojama minimaliai invazinė lazerinė hemoroidektomija, kurią atliekant jau yra būtina anestezija bei jos metu koaguliuojamas visas matomas hemorojaus audinys.
Hemorojaus gydymo būdų yra labai daug, tad kuris būdas tinkamiausias ir efektyviausias pacientui, nusprendžiama įvertinus, kokio laipsnio yra hemorojus ir kiek greitai pacientas nori grįžti į darbą. Vis dažniau pacientai renkasi minimaliai invazines procedūras, tokiu būdu yra užkertamas kelias ligos progresavimui.
– Kokios grėsmės sveikatai, jeigu hemorojus nėra gydomas?
– Dažniausiai kaltę dėl bet kokio diskomfortą išangėje, skausmo, kraujavimo ar tuštinimosi sutrikimų pacientai linkę suversti hemorojui. Nors pats hemorojus suvėžėti negali, klaidinga diagnozė leidžia progresuoti ligai esant nenustatytam piktybiniam susirgimui. Dar viena grėsmė, kad dėl gausaus kraujavimo žmogus gali stipriai nukraujuoti iki anemijos. Todėl esant intensyvesniam kraujavimui lašais specialisto priežiūra yra būtina. Visgi pati dažniausia su šia liga susijusi problema – tai gyvenimo kokybės suprastėjimas. Žmonėms tenka riboti fizinę veiklą, nebegali būti aktyvūs, kitiems netgi tenka keisti darbą.
– Ar hemorojus gali būti susijęs su piktybinėmis ligomis?
– Šios ligos simptomai labai panašūs kaip ir piktybinio susirgimo, tačiau visada pacientams akcentuoju, kad hemorojaus paūmėjimą ir augantį bei progresuojantį naviką padeda atskirti vienas esminis momentas: hemorojaus paūmėjimai primena amerikietiškus kalnelius. Jiems būdingas periodiškumas, yra mėnesių, kada pacientai visiškai nejaučia jokių simptomų, ir yra laikotarpių, kada simptomai juntami itin stipriai. Tai tarsi bangavimas, o piktybinių susirgimų atvejais (tiesiosios ar storosios žarnos vėžio atvejais) gerėjimo kreivės nėra, situacija tik blogėja.
Hemorojaus paūmėjimai primena amerikietiškus kalnelius, jiems būdingas periodiškumas.
– Kaip galima išvengti šios ligos: ar gali padėti mitybos, gyvenimo būdo korekcija?
– Pajutus pirmuosius simptomus, diskomfortą išangės srityje, patariu nebijoti pasirodyti pas gydytoją proktologą, taip būtų galima užkirsti kelią ligos progresavimui.
Jei dar neturime simptomų, prevencija labai paprasta: vengti vidurių užkietėjimo, tai yra sveikiau maitintis ir rinktis daugiau skaidulų turinčio maisto bei nepamiršti būti fiziškai aktyvesniems, neužsisėdėti darbe.
