Šie ir kiti klausimai lapkričio 9 d. buvo užduodami LSMU Vaikų ligų klinikų ir VšĮ „Savanoriai vaikams“ organizuojamoje konferencijoje „Vaikų emocinė gerovė ligoninėse: realybė ir siekiamybė“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Per konferenciją daugiau kaip 500 dalyvių – vaikų ligų gydytojų, slaugos specialistų, psichologų, socialinių darbuotojų ir visų kitų, kuriems rūpi vaikų emocinė gerovė – gyvai ir nuotoliu klausėsi savo sričių specialistų pranešimų ir gilino žinias apie vaikų emocinius poreikius.
Pranešimai – apie svarbius dokumentus ir realias patirtis
„Emocinė būklė gali būti skaudesnė nei fizinis skausmas susižeidus ar susirgus, todėl vaikas visuomet tiesiasi į suaugusįjį, ieško saugaus glėbio ir užuovėjos tada, kai patiria bet kokį diskomfortą“, – tokiais žodžiais konferenciją apie Vaikų emocinę gerovę ligoninėse pradėjo jos globėja LR Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Po Seimo Pirmininkės sveikinimo žodžio į sceną skaityti pranešimų žengė ir kasdien su vaikų emocinės gerovės klausimais susiduriantys specialistai. Tarp aktualių temų buvo galima išgirsti LSMU Vaikų ligų klinikų vadovo profesoriaus Rimanto Kėvalo Vaiko teisių ligoninėse chartijos pristatymą, Jaunųjų medikų asociacijos prezidentės Kristinos Norvainytės mintis apie medikų perdegimą, LSMU Vaikų ligų klinikos soc. darbuotojų Žavintos Baltrušaitytės ir Andželikos Balčiūnienės realias patirtis rūpinantis vaikų emociniais poreikiais ir kitus pranešimus.
Savo pastebėjimais ir naudingomis įžvalgomis konferencijoje taip pat dalijosi psichologė psichoterapeutė, „Paramos vaikams centro“ vadovė Aušra Kurienė ir asociacijos „Neišnešiotukas“ vadovė Asta Speičytė-Radzevičienė, o realius pavyzdžius iš ligoninių kasdienybės pristatė „Raudonų nosių Gydytojų klounų“ atstovė Justė Liaugaudė.
Nemažai dėmesio konferencijoje buvo skiriama ir VšĮ „Savanoriai vaikams“ vykdomai iniciatyvai „Niekieno vaikai“. Organizacijos vadovė Ieva Šuipė pristatė iniciatyvos veiklą ir jos svarbą vienišiems vaikams, o konferencijos pranešėjai ir dalyviai ne kartą dėkojo savanoriams už jų prasmingą darbą bei rūpinimąsi vaikų emociniais poreikiais.
Pagrindinės kliūtys vaikų emocinei gerovei ligoninėse
Ieškant atsakymų, kaip pagerinti vaikų emocinę gerovę ligoninėse, konferencijoje buvo minimos tokios pagrindinės kliūtys:
1) vaikai Lietuvoje hospitalizuojami vis dar gerokai per dažnai – daugiau paslaugų turėtų būti suteikiamos namuose arba pirminės grandies gydytojų;
2) tik hospitaliuojamiems vaikams iki trejų metų suteikiama galimybė gultis į ligoninę kartu su tėvais, visais kitais atvejais ligoninės darbuotojai sprendžia savo nuožiūra, leisti ar neleisti tėvams būti hospitalizuojamiems kartu su vaiku. Tėvai turėtų visais atvejais turėti galimybę likti su savo vaiku ligoninėje visą laiką, o jei tėvai to padaryti negali, vietoje jų su vaiku galėtų būti kiti vaiko artimieji arba savanoriai;
3) vaikų ligoninėse vis dar labai trūksta socialinių darbuotojų, psichologų – šių pareigybių turėtų daugėti;
Ligoninės darbuotojai galės būti emocine atrama vaikams tik, jei jais pačiais bus pasirūpinta.
4) savanoriai ligoninėse turėtų būti akredituojami ir tuomet visada kviečiami, jei ligoninėje hospitalizuojamas vienišas vaikas;
5) ligoninės darbuotojai galės būti emocine atrama vaikams tik, jei jais pačiais bus pasirūpinta: šiuo metu labai didelė dalis medikų, slaugytojų, darbe patiria perdegimą, mobingą, stresą, psichologinį spaudimą, susiduria su kitomis psichinėmis ir emocinėmis problemomis. Galiausiai prieita išvados, kad vaikų emocinei gerovei gerinti labai svarbus yra bendradarbiavimas tarp tėvų, pacientų ir medicinos personalo.
Per konferenciją pasirašyta rezoliucija
Antra konferencijos dalis buvo skirta diskusijai, kurioje buvo siekiama aptarti tai, kas leistų užtikrinti visų vaikų emocinę gerovę ligoninėse. Čia diskusijos dalyviai – LR Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė, VšĮ „Savanoriai vaikams“ plėtros vadovė Indrė Vileitė, LSMU Vaikų ligų klinikos vadovas prof. R.Kėvalas ir Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas Vaidotas Urbonas – palietė pediatrinių paslaugų finansavimo, medicinos personalo kompetencijų ir kitus svarbius klausimus.
„Vaikų fizinė sveikata yra neatsiejama nuo jų emocinės sveikatos, tai – tarsi vienos monetos dvi pusės. Ir man tikrai labai džiugu, kad tiek daug žmonių Lietuvoje su tuo sutinka ir galvoja apie vaikų emocinę sveikatą“, – taip diskusiją užbaigė I.Vileitė.
Vaikų fizinė sveikata yra neatsiejama nuo jų emocinės sveikatos, tai – tarsi vienos monetos dvi pusės.
Tam, kad dėmesys vaikų emocinės gerovės ligoninėse temai neliktų vien konferencijos rėmuose, renginį užbaigė rezoliucijos pasirašymas. Iš viso 19-ika Lietuvos gydymo įstaigų atstovų įsipareigojo dėti visas įmanomas pastangas, kad Vaiko teisių ligoninėse chartijos principai būtų taikomi kasdienėje Lietuvos ligoninių, turinčių vaikų ligų skyrius, veikloje. Taip pat rezoliucijoje buvo išsakomas ir lūkestis didinti įkainius už vaikų stacionarinį gydymą, kas leistų užtikrinti, jos tinkamai bus atliepimai ne tik fiziniai, bet ir emociniai vaikų poreikiai.
Pritarimą Vaiko teisių ligoninėse chartijai savo parašu išreiškė ir daugiau nei 1100 Lietuvos gyventojų. Rezoliucija, kuri sulaukė ir ligoninių atstovų, ir visuomenės palaikymo, jau yra išplatinta įvairioms insititucijoms – Sveikatos apsaugos ministerijai, Ligonių kasoms, savivaldybėms, Seimo nariams. Tikimasi, kad tai padės pamatus sisteminiams sprendimams ir leis užtikrinti vaikų emocinę gerovę gydymo įstaigose.
