Tyrimą atlikę mokslininkai padarė išvadą, kad po miego iš sąmonės ištrinti nemalonius prisiminimus daug sunkiau negu iki miego. Dar daugiau – įkyrios mintys apie juos neduoda ramybės netgi labiau nei iki miego, rašo livescience.com.
Pasak mokslininkų, tai susiję su viena iš miego funkcijų. Mat miego metu informacija, kurią mes sugeriame per dieną, „įkraunama“ į mūsų atmintį. Būtent todėl po miego tvarkytis su neigiamomis mintimis ir emocijomis tampa sunkiau – jos daug geriau įsirėžusios mūsų atmintyje negu iki tol, net jei mes visai nenorime jų prisiminti.
Po miego tvarkytis su neigiamomis mintimis ir emocijomis tampa sunkiau – jos daug geriau įsirėžusios mūsų atmintyje.
Tyrimo metu 73 vyrams iš Didžiosios Britanijos buvo parodytos 26 neutralios nuotraukos su žmonių veidais. Jų išraiškos buvo nesusijusios nei su teigiamomis, nei su neigiamomis emocijomis. Tačiau šios nuotraukos buvo suporuotos su kitomis, kuriose buvo pavaizduoti lavonai, sužaloti žmonės, verkiantys vaikai ir kiti nemalonūs vaizdai. Tyrimo dalyviai neutralius žmonių veidus turėjo susieti būtent su šiais nemaloniais vaizdais ir juos prisiminti.
Praėjus šiek tiek laiko tyrėjai respondentams vėl parodė neutralias žmonių veidų nuotraukas ir paprašė jų stengtis neprisiminti, su kokiais vaizdais jos buvo suporuotos. Pasirodė, kad 9 proc. atvejų rečiau respondentai prisiminė liūdnus nei anksčiau.
Tas pats veiksmas buvo pakartotas kitą dieną, po nakties miego. Tyrėjai pastebėjo, kad respondentams buvo sunkiau pamiršti nemalonius vaizdus. Tik 3 proc. atvejų rečiau jie prisiminė liūdnus vaizdus nei anksčiau.
Todėl buvo padaryta išvada: po miego mums sunkiau pamiršti tai, ką norėtume pamiršti.
Tyrėjai taip pat skenavo tiriamųjų smegenis, kai šie bandė užslopinti neigiamus prisiminimus. Pasirodė, kad iki miego šiame procese aktyviausiai dalyvavo hipokampas – smegenų atminties centras. Tačiau po miego į šį veiksmą jau buvo įsijungusios kitos smegenų dalys, kaip rašoma studijoje, kuri buvo paskelbta žurnale „Nature Communications“.
Mokslininkai tikisi, kad šis tyrimas gali padėti geriau suprasti, kaip veikia potrauminis stresas ir kodėl žmonės negali susidoroti su trauminiais prisiminimais.
Nors tyrimas buvo atliekamas tik su vyrais, tyrėjai mano, kad tokį patį atminties slopinimo mechanizmą turi ir moterys, tačiau ketina dar patikrinti šią savo hipotezę.
