Vis dėlto dabar jie gali padėti išgelbėti tūkstančius žmonių gyvybių, mokslininkams ieškant naujo priešnuodžio, susidariusio brito organizmui reaguojant į nuodingus skysčius.
„Mano veiksmai atrodo labai beprotiški, bet paaiškėjo, kad tai potencialiai gali būti labai naudinga sveikatai“, – gausiai išsitatuiravęs 51 metų S.Ludwinas sakė naujienų agentūrai AFP savo namuose Didžiosios Britanijos sostinėje.
S.Ludwinas pademonstravo per dešimtmečius išsiugdytus įpročius: tvirtai sugniaužęs Poupo kufijos (Trimeresurus popeiorum) galvą išvarvino kelis šios angies nuodų lašelius.
Jau daug metų S.Ludwinas švirkščiasi kai kurių pavojingiausių pasaulyje gyvačių, tarp jų juodųjų mambų ir kobrų, nuodus.
Po kelių minučių vyras suleido švirkštu šį skystį sau į ranką.
Jau daug metų S.Ludwinas švirkščiasi kai kurių pavojingiausių pasaulyje gyvačių, tarp jų juodųjų mambų ir kobrų, nuodus.
Vyras teigia taip sustiprinęs savo imuninę sistemą, kad pastaruosius 15 metų nesirgo jokiomis peršalimo ligomis.
Vis dėlto ne visi šių bandymų rezultatai buvo teigiami.
„Buvo įvykę keli nelaimingi atsitikimai“, – pripažino S.Ludwinas. Jis prisiminė, kaip kartą perdozavęs nuodų tris dienas praleido vienos Londono ligoninės intensyviosios terapijos skyriuje.
„Tai daryti labai pavojinga – neskatinu žmonių tuo užsiimti“, – perspėjo jis.
„Gyvačių nuodų injekcijos pojūtis visiškai nėra malonus... Tai visai nepanašu į (velionio JAV roko grupės „The Doors“ lyderio) Jimo Morrisono „kelionę“. Niekur nekeliauji – tai didžiulis skausmas“, – pridūrė S.Ludwinas, nešiojantis gyvatę vaizduojantį pakabuką.
S. Ludwino unikali patirtis pristatoma trumpame filmuke, demonstruojamame penktadienį Londono gamtos istorijos muziejuje atsidariusioje naujoje parodoje apie gyvūnų nuodus.
Pastaraisiais metais brito įpročiai įgijo naują prasmę, kai Kopenhagos universiteto tyrėjai pamėgino pagaminti priešnuodžio, naudodami vyro organizme besigaminančius antikūnus.
„Kai jis susišvirkščia nuodų, jo imuninė sistema reaguoja“, – duodamas interviu telefonu sakė šios aukštosios mokyklos Sveikato ir medicinos mokslų fakulteto profesorius Brianas Lohse.
„Tikimės rasti jo antikūnų, juos išskirti, išbandyti ir galiausiai pradėti jų gamybą“, – aiškino chemijos ir molekulinės biologijos ekspertas.
2013 metais šį projektą pradėję keturi mokslininkai tikisi jį užbaigti po metų.
Pigesni priešnuodžiai
Jeigu jų pastangos būtų sėkmingos, būtų pirmąkart pagaminta priešnuodžių iš antikūnų, susidariusių įvairių gyvačių nuodų paveikto žmogaus organizme.
Iki šiol priešnuodžiai gaminami naudojant antikūnus, paimtus iš nuodais paveiktų gyvūnų, paprastai arklių.
„Mūsų dienomis iš gyvūnų išskirtus antikūnus ligoninėse naudoti gana brangu“, – pažymėjo B.Lohse. Jis atkreipė dėmesį, kad tokios terapijos kursas kainuoja vidutiniškai 1,5–2,3 tūkst. svarų (1,7–2,6 tūkst. eurų), bet kai kuriais atvejais kaina gali siekti 11,7 tūkst. svarų (13,2 tūkst. eurų).
„Siekiame, kad mūsų priešnuodžiai kainuotų ape šimtą dolerių ir tikimės, kad jie bus laisvai prieinami šalyse, kur žmonėms (gyvatės) įkerta kiekvieną dieną ir kur žmonės miršta kiekvieną dieną“, – pridūrė profesorius.
B.Lohse išreiškė viltį, kad nauji priešnuodžiai galėtų būti platinami nemokamai, jeigu šias pastangas paremtų vyriausybės ir ne pelno organizacijos.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad gyvačių įkandimų gydymas yra „apleista“ viešosios sveikatos apsaugos sritis.
PSO duomenimis, kasmet pasaulyje gyvatės įkerta apie 5,4 mln. žmonių ir 81–138 tūkst. jų miršta.
Nors B.Lohse labai vertina nepakeičiamą S.Ludwino vaidmenį šiame projekte, mokslininkas vyro įprotį vertina atsargiai.
„Mokslas ir, galbūt, būsimos gyvačių įkirtimų aukos galės išreikšti padėką už Steve'o veiksmus. Kita vertus, tokiu būdu imunizuotis – labai pavojinga“, – pabrėžė jis.
„Steve'ui kelis kartus buvo iškilęs rimtas pavojus. Taigi, kategoriškai nepritariu, kad kas nors mėgintų daryti tai, ką darė Steve'as“, – pridūrė B.Lohsė.
