Stresas – šiandien viešojoje erdvėje bene dažniausiai girdima sąvoka. Jo netrūko ir iki COVID-19 pandemijos, o pastaroji mūsų galvose sukėlė dar didesnę sumaištį. Mat buvo atimta galimybė vidinį nerimą ir stresą kompensuoti pramogomis, vakarėliais, kelionėmis, vaikščiojimu po parduotuves ir pan. Kita vertus, yra ir teigiama šio etapo pusė – jis parodė, kad išmokome vidinę tuštumą kompensuoti įspūdžiais ir išorinėmis patirtimis, bet visiškai nemokame gerai jaustis su savimi.
Viso to pasekmės – vidinė įtampa, užsisukęs įkyrių minčių ratas, padidėjęs kraujospūdis ir įvairūs psichosomatiniai sutrikimai. Pasak daugiau nei 25 metų terapinę patirtį turinčios pašnekovės, visi šie požymiai yra mūsų fizinio kūno pavojaus signalas, kad vidiniai resursai išseko, mūsų fizinis kūnas šaukiasi mūsų pačių pagalbos keisti gyvenimo būdą.
„Gera žinia, kad kiekvienas žmogus šią sąmonės galią turi, tik reikia pridėti valios pastangų. Nuo ko pradėti? Nuo psichoemocinės higienos, kuri šiuolaikiniame pasaulyje, keliančiame žmogui didžiulius reikalavimu, jau ne prabanga, o būtinybė.
Visi šie požymiai yra mūsų fizinio kūno pavojaus signalas, kad vidiniai resursai išseko.
Atkreipiu dėmesį, kad būtina rūpintis tiek savo fizine, tiek emocine, tiek minčių, tiek dvasine sveikata, nes žmogus turi ne tik fizinį, bet ir emocinį, mentalinį, dvasinį kūną. Taiką ir ramybę mūsų sielos vidiniame pasaulyje garantuoja tik pusiausvyra tarp visų regimų ir neregimų žmogaus kūno sistemų, todėl rūpintis reikia jomis visomis, neignoruojant ir biocheminių fizinio kūno rodiklių“, – tikino M.Mendelė-Leliugienė.
Paprasti psichoemocinės higienos būdai
Nueroedukacinių metodų (NEM) autorės teigimu, ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis išgyvena sunkų laikotarpį. Todėl šiandien ypatingai svarbu suvokti savo ir kito žmogaus vertę bei savo ir kito ribas, investuoti į save ir į savęs pažinimą, kad gebėtum išlikti Žmogumi bet kokioje situacijoje. Taigi į tokius žmonijos išbandymus kaip pandemija galima žiūrėti kaip į nelaimę arba kaip į galimybę išlaikyti žmogiškumo egzaminą tiek savo paties, tiek kitų žmonių, tiek Visatos atžvilgiu.
„Kaip tai padaryti? Geriausia pradėti nuo sąmoningo pasirinkimo mintyti tik pozityvias mintis. Verta atsiminti – kiekvienas žmogus turi sąmonės galią valdyti mintis. Ne įkyrios mintys valdo žmogų, bet žmogus valdo mintis. Paprasčiausi pratimai, norint išsilaisvinti iš įkyrių minčių, – tai emocinė higiena. Kadangi kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl emocinės bei minčių higienos pratimus kiekvienas pasirenka pagal save, pagal savo charakterį, t. y. sau tinkamus.
Neurodukacijos užsiėmimuose žmonės išmoksta paprastų, bet labai veiksmingų pratimų, specialiai skirtų emocinei higienai, tačiau tai gali būti tiesiog kriaušės daužymas (tik ne sporto, o emocinio išsivalymo tikslu), pagalvės kumščiavimas (tik ant jos po to nerekomenduoju miegoti), intensyvus šokis pagal mėgstamą muziką, labai tinka modernaus baleto elementai, kurie padeda paleisti įtampas ir emocinius krūvius iš viso kūno.
Galima plėšyti storą popierių arba tiesiog senus laikraščius ar žurnalus (tai daryti intensyviai, iš visų jėgų) ir po to ant tų suplėšytų skiaučių dar pašokinėti, tarsi sutrypti ir sunaikinti viską, kas trukdo gyventi (baimę, pyktį, nerimą, pasibjaurėjimą ir t. t.)“, – vardino pašnekovė.
Emocinei higienai svarbu pasirinkti atskirą erdvę. Tai gali būti atskira patalpa arba tam tikra vieta namuose. Toks emocijų išveikimo kampelis tikrai padės išvengti psichosocialinių įtampų, ypatingai tais atvejais, kai tėvai ir vaikai dirba ir mokosi nuotoliniu būdu (visi išvardinti metodai tinka ir vaikams).
Po emocijų išveikimo būtina skirti nors 15 minučių meditacijai, maldai, padėkai arba tiesiog kūrybiniam procesui, kurio metu mėgautumėtės pačiu procesu. Tai gali būti tapymas delnais (ant didelio lapo, geriausiai A2 formato, užpilkite daug skysto guašo, panardinkite į jį delnus ir mėgaudamiesi vedžiokite jais po lapą) arba intuityvus tapymas, kai nesiekiama nupiešti kažko konkretaus, o laisvai žaidžiama spalvomis.
Kaip su emocijomis susijusi gyvenimo trukmė
Neuromokslų, psichogenetikos ir genetikos srityse yra atlikta daug mokslinių tyrimų, įrodančių teigiamą psichohigienos poveikį mūsų sveikatai.
Nobelio premijos laureatė, Australijos ir JAV mokslininkė prof. Elizabeth Blackburn šį prestižinį apdovanojimą gavo už ilgaamžiškumo tyrimus. Ji atrado, kad pozityvus emocinis nusiteikimas bei kiti psichohigienos metodai (pozityvus mąstymas, malda, meditacija) ne tik padeda sumažinti stresą, bet keičia genų, esančių smegenyse (pagumburyje ir hipokampe), raišką bei slopina chromosomų telomerų trumpėjimą.
Kodėl svarbus telomerų ilgis? Į šį klausimą atsakė genetikas prof. dr. Danielius Serapinas. Jo teigimu, žmogaus senėjimą nulemia genų ir aplinkos veiksnių sąveika. Kiekvienos chromosomos galuose yra telomerai, kurie apsaugo chromosomą bei DNR grandinę nuo suirimo bei tiesiogiai susiję su senėjimu.
Kiekvieną kartą ląstelei pasidalijus, telomerų ilgis pamažu trumpėja, kol galiausiai pasiekia kritinę ribą. Dėl šios priežasties DNR tampa pažeidžiama, o ląstelės nustoja dalintis bei pradeda senti.
Tačiau naujausi genetiniai tyrimai parodė, kad žmogaus ląstelėse yra fermentas telomerazė, kuris DNR dvigubėjimo metu atstato telomerų ilgį. Telomerazės funkcija yra periodiškai „restauruoti“ telomerus, kad būtų apsaugotos chromosomos.
Psichohigienos metodai ne tik padeda sumažinti stresą, bet keičia genų, esančių smegenyse, raišką.
Tie patys moksliniai tyrimai rodo, kad telomerazės gamybai, tuo pačiu ir organizmo senėjimui, įtaką daro tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai: mąstymo būdas, elgsena, vaistai, mityba, rūkymas, virusai, aplinkos užterštumas ir pan.
Tuo tarpu Viskonsino universiteto (JAV) mokslininkai, bendradarbiaudami su Dalai Lamos vienuoliais, tyrinėjo, kaip meditacija veikia žmogaus smegenis, ir padarė išvadą, kad meditacija gali pakeisti net smegenų ląstelių struktūrą.
Lietuvoje atliktas tyrimas
2017 m. Lietuvoje taip pat buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kaip chromosomų telomerų ilgį veikia autoriniai M.Mendelės-Leliugienės neuroedukaciniai metodai. Rezultatai nustebino pačius tyrėjus – žmogaus senėjimo procesus jie pristabdo 4,2 karto! Taigi metodai gali būti taikomi praktiškai psichogenetikoje kaip psichogenetinės korekcijos įrankiai siekiant sustiprinti asmens sveikatą.
2019 m. tyrimo rezultatai buvo pristatyti Milane vykusioje pasaulinėje psichoneuroendokrinologų mokslinėje konferencijoje, o vėliau publikuoti moksliniame žurnale „Medical Studies/Studia Medyczne“ bei mokslinių straipsnių portale www.reseachgate.
Minėto tyrimo rezultatuose nurodoma, kad neuroedukaciniai metodai, veikdami psichoneuroendokrinologinę organizmo sistemą, padeda sumažinti streso bei jo hormono kortizolio lygį, mažina depresyvumą, gali būti taikomi kaip intervenciniai metodai, siekiant sumažinti susirgimų riziką tokiomis ligomis kaip vėžys, aterosklerozė, širdies kraujagyslių ligos, bei infekcinių ir neinfekcinių susirgimų prevencijai pandemijų metu.
Pakeiskite požiūrį į stresą
Mokslininkai, kalbėdami apie stresą, pabrėžia, kad su stresu reikia ne kovoti, nes streso išvengti šiais laikais neįmanoma, o keisti požiūrį į jį.
Pradžiai pakanka norėti tiesiog pozityviai mąstyti: stresas man yra kaip galimybė pasirinkti jaustis gerai arba kaip galimybė tapti stipresniam. Šioje srityje jau atlikta nemažai tyrimų, kurie įrodo, kad žmonės, kurie sugeba stresą vertinti ne kaip juos žalojantį veiksnį, o kaip iššūkį augti ir tobulėti, yra ir sėkmingesni, ir geresnės fizinės bei psichinės sveikatos.
Stresas man yra kaip galimybė pasirinkti jaustis gerai arba kaip galimybė tapti stipresniam.
„Neuroedukacija siūlo „žiūrėjimą“ pakeisti „žvelgimu“, nes žmogus, kuris žiūri, dažniausiai „prižiūri“, t. y. tampa tarsi kalėjimo prižiūrėtojas blogąja prasme – tiek savo ir kitų vidinio pasaulio, tiek gyvenimo situacijų. Žiūrėjimas įspraudžia žmogų į dvasinius spąstus, kurie pasireiškia per nuolatinį vertinimą, kaltinimą, smerkimą, teisimą ir kritiką – pirmiausia savęs, o kai dvasiniai spąstai „perauga“ patį žmogų, jie persimeta ant kitų, ant gyvenimo, ant Dievo ir t. t.
Neuroedukacija, kaip trimatis asmenybės ugdymo modelis, rekomenduoja gilintis į save, t. y. prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savyje prigimtines sąmonės galias: matyti prasmę; žinoti, kad jis yra daugiau nei fizinis kūnas; laisvę rinktis tarp gėrio ir blogio; prisiimti atsakomybę tiek už savo sprendimus, tiek už veiksmus, tiek už ištartą žodį ir net mintį; kurti; pasirinkti būti laisvam nuo kažko ir vardan kažko; prigimtinę savigydos ir dar daug kitų sąmonės galių“, – vardijo M.Mendelė-Leliugienė.
Užuot vertinę ir kritikavę, atraskite pozityviąją situacijos ar reiškinio pusę, keiskite mąstymą ir požiūrį. Užuot smerkę ir teisę, išklausykite, išgirskite, atjauskite, supraskite, leiskite sau pasikeisti. Užuot kaltinę, atleiskite, dėkokite, laiminkite, t. y. leiskite sau kompensuoti praleistas galimybes mylėti ir būti mylimam, būti reikalingam, būti pripažintam ir įvertintam.
Jeigu norite pasitreniruoti, kaip iš „žiūrėjimo“ pereiti į „žvelgimą“, išbandykite paprastą neuroedukacinį metodą: per 3 minutes parašykite tiek gerų dalykų apie save, kiek tik ateis į galvą. Tai gali būti viskas, kas jums savyje patinka, kuo žavitės, didžiuojatės, kas jums suteikia pasitikėjimo savimi ir stiprybės. Stiprią savivertę ir sveiką santykį su savimi turintis žmogus geba parašyti jų 30. Vėliau galima pratęsti – per 15 minučių rekomenduojama parašyti 70 gerų dalykų apie save, per valandą – 100 ir daugiau.
Daugiau apie naujausius neuromokslo pasiekimus bei neuroedukacinių metodų taikymo galimybes bus kalbama spalio 23 d. vyksiančioje jau tradicine tapusioje mokslinėje konferencijoje „Neurostart“, kuri šiemet vyks tiek gyvai, tiek online. Pagrindinė šių metų tema – minties ir žodžio kaip žmogaus sveikatos šaltinio galia.
Genetikas prof. D.Serapinas paaiškins, kaip mintis veikia kaip neurohormoninis reguliatorius, Endobiogenikos draugijos vadovė Gintarė Jarašiūnė kalbės apie būdus, padedančius išsilaisvinti nuo psichosomatinių ligų, mitologas ir religijotyrininkas dr. Dainius Razauskas su prof. D.Serapinu ir M.Mendele-Leliugiene diskutuos, apie minties ir žodžio galią filosofiniu ir medicininiu požiūriu ir t. t.
Visą konferencijos „Neurostart“ programą rasite čia. Užsiregistruoti iki rugsėjo 30 d. galima čia.
