Šiuo metodu ypač veiksmingai diagnozuojamos smegenų, širdies, pilvo, dubens organų ligos. Magnetinis rezonansas pranašesnis už kitus tiriant minkštuosius audinius (raumenų, sąnarių, sausgyslių, raiščių, nugaros smegenų ir kaulų čiulpų būklę).
Magnetinio rezonanso aparatas sudarytas iš didelio magneto ir specialaus stalo, ant kurio guldomas pacientas. Įjungiamas magnetinis laukas, kuriam veikiant žmogaus organizme sužadinami vandenilio protonų elektromagnetiniai laukai ir registruojami jų skleidžiami magnetinio rezonanso signalai. Jie apdorojami kompiuteriu, ir ekrane pateikiamas dvimatis arba trimatis vaizdas.
Pliusai. Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas neturi kenksmingo rentgeno ar kitokios jonizuojamosios spinduliuotės poveikio ir yra visiškai saugus. Bent iki šiol nepastebėtas šalutinis poveikis, išskyrus tai, kad po gana ilgo tyrimo žmogaus kūno temperatūra gali pakilti 1–1,5 laipsnio.
Magnetinis rezonansas net nenaudojant kontrastinės medžiagos kokybiškai ištiria kraujagysles. Tyrimas visiškai neskausmingas, be to, gali būti taikomas ne tik ligos diagnostikai, bet ir jos eigai stebėti, tarkim, pašalinus naviką ir pan.
Minusai. Kadangi tyrimas gali trukti nuo 15–20 minučių iki pusantros valandos, stuburo ar kitus skausmus kenčiantiems pacientams gali būti sunku tiek laiko išgulėti nejudant. Tyrimas netinka ir tiems, kurie jaučia uždaros erdvės baimę, karščiuoja, turi širdies elektrostimuliatorius, metalines kabes po operacijos, spirales gimdoje, metalinius implantus, protezus (tarkim, yra protezuotas klubo sąnarys) ir kt.
Taip pat nėščioms moterims iki trečio nėštumo mėnesio (yra rizika, kad vaisius tyrimo metu perkais). Šio tyrimo metu moterys turi būti be makiažo, nes kai kuriuose dažuose būna blizgučių – galimi odos nudegimai. Atsargumo reikia laikytis ir turintiesiems tatuiruotes – jei jos blogos kokybės ir dažuose yra švino, kitokių metalų dalelių, gali sukelti šalutinį poveikį.
Plačiau apie kitus diagnostinius tyrimo būdus skaitykite 42-ajame savaitraščio „Ji“ numeryje!
