„Jei norite gerai jaustis, išlikti sveiki, nenorite, kad užkluptų mieguistumas pavalgius, maisto derinimas yra išties labai svarbus, – teigia T.Lenart. – Mūsų mityboje svarbios trys makro medžiagos: baltymai, riebalai ir angliavandeniai. Tai žino daugelis, tačiau mažai kas žino, kad jos virškinamos skirtingose mūsų žarnyno vietose.“
Pasak jo, skrandis daugiausia skirtas baltymams, ypač gyvūninės kilmės (mėsa, kiaušiniai, žuvis), virškinti. Pašnekovo teigimu, tokiems gyvūninės kilmės baltyminiams produktams suvirškinti reikalinga stipri rūgštinė (pH 1,5) aplinka, tam tikri fermentai (pepsinas ir kiti). O riebalai ir angliavandeniai (bulvės, grūdai) daugiausia yra virškinami mūsų plonajame žarnyne (dvylikapirštė ir plonoji žarna), kur aplinka yra silpnai šarminė, čia veikia kiti fermentai.
„Kodėl pradėjau nuo šito? Kad suprastume, kam tas derinimas reikalingas. Imkime tokį pavyzdį: suvalgome 100 g mėsos su daržovėmis, skrandis pagamina 100 ar 200 g skrandžio sulčių, viskas puikiai suvirškinama.
Skrandis daugiausia skirtas baltymams, ypač gyvūninės kilmės (mėsa, kiaušiniai, žuvis), virškinti. O riebalai ir angliavandeniai (bulvės, grūdai) daugiausia virškinami plonajame žarnyne.
Tačiau jei tai buvo ne mėsos gabaliukas, o cepelinai, pica, makaronai, bulvių košė ir pan., t. y. tas krakmolingas angliavandeninis maistas, susiduriame su problema, kad toks maistas skrandyje, toje rūgštinėje aplinkoje, praktiškai yra neskaidomas, guli ten kaip balastas.
Kadangi skrandis turi vieną įėjimą ir vieną išėjimą, tranzitu praleisti kito maisto jis irgi negali, – vaizdžiai pasakojo T.Lenart.
– Rezultatas toks – kai ant mėsos primetame tokio balasto – bulvių, duonos, makaronų, skrandis privestas visa tai maišyti ir kaip nors virškinti.
Problema ta, kad tas krakmolingas angliavandeninis maistas trukdo skrandžio rūgštims prasiskverbti prie baltymų ir juos tinkamai suvirškinti. Išoriškai tai mes pastebime labai paprastai – primaišus baltymų su angliavandeniais, skrandžiui sunkiau tai suvirškinti, jis turi gaminti daugiau skrandžio sulčių, fermentų, organizmas turi kelti virškinimo sistemos temperatūrą, visam tam reikalinga energija. Iš kur ji imama? Organizmo periferija: smegenys, rankos, kojos.
Pagrindinis simptomas, kad primaišėme per daug ir netinkamai suderinome maistą, – jaučiamas mieguistumas. Taigi jei pavalgę norite miego, vadinasi, per daug apkrovėte organizmą.“
Pagrindinis simptomas, kad primaišėme per daug ir netinkamai suderinome maistą, – jaučiamas mieguistumas.
Dar vienas svarbus maisto derinimo momentas, kurį T.Lenart vadina šiuolaikinės visuomenės paradoksu, yra tai, kad nors baltyminių maisto produktų didžioji dalis žmonių suvalgo daugiau, nei mūsų organizmui iš tiesų reikia, amino rūgščių – tų statybinių dalelių, kurios yra baltymų sudedamosios dalys, – nemažai daliai visuomenės trūksta.
„Iš kur šis paradoksas atsiranda? Jeigu mes ant mėsos, žuvies, kiaušinių į skrandį primetame kito maisto – duonos, bulvių, makaronų, baltyminiai produktai nėra pakankamai suskaidomi iki polipeptidų, kurie žarnyne gali būti įsisavinami.
Ir tada rezultatas toks – primetame baltymų, kurie skrandyje nesuvirškinami, keliauja į storąją žarną ir, atsiprašant, į tualetą. O statybinių medžiagų mūsų organizmas negauna“, – aiškino sveikos mitybos ir gyvensenos konsultantas.
Taigi, pasak T.Lenart, maisto derinimas svarbus ir norint gerai jaustis – nebūti mieguistam, ir norint, kad mūsų organizmas gautų vadinamųjų statybinių medžiagų raumenims (jeigu mūsų tikslas – užsiauginti raumenis), ir apskritai bendrai gerai savijautai.
Todėl baltyminius produktus jis rekomenduoja valgyti daugiausia su daržovėmis ir pabrėžia, kad prie mėsos labai tinka rauginti produktai.
