Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Nematoma „Maisto banko“ pusė: virtuvė, kurioje kasdien išgelbėjama tonos maisto

Jei ne „Maisto bankas“, 143 tūkst. gyventojų stalas kas mėnesį atrodytų skurdžiau. Nelikus šios paramos maistu, dalis žmonių rečiau arba menkiau valgytų.
Maisto bankas
„Maisto banko“ savanoriai / Asmeninio archyvo nuotr.

Sunku ir įsivaizduoti, kaip atrodo „Maisto banko“ virtuvė, į kurią kasdien suplūsta produktai iš 514 Lietuvos parduotuvių, gamybos įmonių, logistikos įmonių ar ūkininkų.

Dalį čia patekusio maisto savanoriai išdalina jo stokojantiems, o dalį perdirba „Maisto banko“ Vilniaus padalinio virtuvėje.

15min kviečia iš arčiau pažinti didžiausią maisto tausotoją ir gelbėtoją Lietuvoje –„Maisto banką.“

„Maisto banko“ nuotr./„Maisto banko“virtuvė
„Maisto banko“ nuotr./„Maisto banko“virtuvė

Įdeda ir daug nematomo darbo

Nors iš šalies ir nematyti didžiosios dalies „Maisto banko“ virtuvės darbų, kasdienio ir nenuilstamo maisto gelbėjimo tame išties daug.

„Perteklinį maistą mums atiduoda gamintojai, logistikos kompanijos, ūkininkai. Vien praėjusiais metais nuo iššvaistymo išgelbėjome 5307 tonas maisto, tai – daugiau nei 10 000 000 porcijų žmonėms”, – prisiminė S.Gurevičius.

Kasryt į „Maisto banko“ autobusiukus sėdantys savanoriai vyksta į beveik visų prekybos tinklų parduotuves. Iš jų parveža paskutinės dienos galiojimo produktus, kurie savanorių atrenkami (tinkami vartoti nuo netinkamų), surūšiuojami ir paruošiami perdavimui kitoms socialinėms organizacijoms.

Maisto banko nuotr./Maisto banko virtuvė
Maisto banko nuotr./Maisto banko virtuvė

Tą pačią dieną po pietų į „Maisto banko“ sandėlius atvyksta organizacijos, besirūpinančios įvairiais socialinę atskirtį patiriančiais žmonėmis: gausiomis šeimomis, vienišomis mamomis, neįgaliaisiais, senjorais, vaikais, benamiais, t.t.

Šios organizacijos paramą gauna tiek didžiosios organizacijos tokios, kaip „Maltos ordinas“, „Raudonasis kryžius“, „Gelbėkit vaikus“, tiek mažytės vietinės organizacijos ir bendruomenės.

Jos pasklidusios tiek didžiuosiuose miestuose, tiek atokiausiuose regionuose.

Per platų remiamų organizacijų tinklą, „Maisto bankas“ pasiekia daugybę įvairių žmonių tiek didžiuosiuose miestuose, tiek atokiausiuose Lietuvos kampeliuose. Kartu su partneriais jis dirba 84 Lietuvos miestuose.

Maisto banko nuotr./Simonas Gurevičius
Maisto banko nuotr./Simonas Gurevičius

Ne tik pamaitina, bet ir padeda sutaupyti

Per mėnesį „Maisto bankas“, S.Gurevičiaus skaičiavimais, vidutiniškai pamaitina kiek daugiau nei 143 tūkst. žmonių. Daliai jų tai gyvybiškai svarbus maistas, kurio nelikus tektų valgyti rečiau arba menkiau.

Kitai daliai maistas svarbus tuo, kad nesant būtinybės jį pirkti, likusias lėšas galima panaudoti vaikų reikmėms (batams, mokyklos ekskursijoms, kanceliarinėms priemonėms), stomatologo paslaugoms, vaistams ar netgi komunaliniams mokesčiams.

Svarbiausia tai, kad daugeliui šių žmonių maistas yra sunkus galvosūkis, kurį išsprendus, galima skirti energijos bei laiko spręsti kitas, dažnai kartu einančias, problemas.

Liūdniausia „Maisto banko“ vadovui, kad trečdalis viso pasaulio pagaminto maisto, yra nepanaudojamas pagal jo paskirtį – nesuvalgoma.

Jis iššvaistomas arba prarandams įvairiose maisto tiekimo grandinės grandyse. Negana to, jei jis nepatenka ant vartotojo stalo, o nukeliauja į sąvartyną, ten pūdamas išskiria metaną – dar pavojingesnes šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

Maisto tiekimo grandinė generuoja 25 procentus visos pasaulyje išmetamos CO2 emisijos. Tai viena didžiausių teršėjų, todėl neatsakingas maisto vartojimas ir jo švaistymas tolygus vienai didžiausių žmonijos nuodėmių.

Tačiau kova su maisto švaistymu jau duoda aiškių ir apčiuopiamų rezultatų. Žinoma, šis procesas nėra toks lengvas, reikalauja daugybės logistinių operacijų, intensyvaus savanorių darbo, organizacijai labai reikalinga darbus palengvinanti įranga, kuriai įsigyti dažnai trūksta lėšų.

K.Kanišauskaitės-Šaltmerės nuotr./Skaitytojai kviečiami prisidėti prie vykdomos kampanijos „Iki” prekybos tinkle įsigyjant „Maggi“ produktų
K.Kanišauskaitės-Šaltmerės nuotr./Skaitytojai kviečiami prisidėti prie vykdomos kampanijos „Iki” prekybos tinkle įsigyjant „Maggi“ produktų

Prašo labai nedaug

„Džiaugiamės, jog prekės ženklas „Maggi“ išgirdo mūsų bėdas ir kviesdamas visuomenę tausoti maistą, ne tik primena pirkėjui apie tvarią virtuvę namuose, bet ir suteikia galimybę palengvinti „Maisto banko“ darbus, visuomenei prisidedant prie taip reikalingos įrangos įsigijimo.

Kviečiame ir 15min skaitytojus prisidėti prie vykdomos kampanijos „Iki” prekybos tinkle įsigyjant „Maggi“ produktų.

Nuo kiekvieno „Maggi“ pirkinio 3 euro centai bus skirti „Maisto Banko“ šaldymo ir sandėliavimo įrangos įsigijimui“, – sakė S.Gurevičius.

Pašnekovas atskleidžia, kad daliai šeimų tokia parama maistu yra ir galimybė paragauti dar niekada nevalgytų maisto produktų, retesnių vaisių ar daržovių.

Žmonės neslepia, kad maisto lauknešėlis padeda sutaupyti ir šiek tiek lėšų, kurios vėliau panaudojamos kitiems būtiniausiems poreikiams.

Maisto banko nuotr./Maisto banko virtuvė
Maisto banko nuotr./Maisto banko virtuvė

Virtuvė, tapusi vaisių ir daržovių užuovėja

Maistą nuo sunaikinimo gelbėjančios organizacijos, „Maisto banko“, vadovas Simonas Gurevičius sako, kad pagrindinė jų misija yra „pagauti“ maistą, kuris iškrito iš maisto tiekimo grandinės, nepasiekęs vartotojo stalo, ir sugrąžinti jį žmogui.

Dažniausiai „Maisto banko“ savanoriams gelbėti tenka vaisius, daržoves, duonos gaminius: nuo juodos duonos ir batono iki įvairių sausainių, barankyčių, bandelių.

Taip pat „Maisto banko“ savanoriai išgelbsti daug pieno gaminių (pieno, kefyro, varškės, jogurtų), mėsos. Dažnas „Maisto banko“ svečias yra ir įvairūs pusfabrikačiai – vakuumuotos salotos, dešrelės ir pan.

Tačiau labiausiai švaistomo maisto kategorijoje kas rudenį atsiduria vis tik vaisiai ir daržovės.

Sezono metu „Maisto banko“ virtuvę jie kasmet užgriūna tokiu kiekiu, kad sunku per trumpą jų tinkamumo vartoti laiką („Maisto banką“ jie pasiekia jau visiškai prinokę, patys skaniausi ir tokie, kuriuos valgyti reikia dabar) suspėti išdalinti žmonėms.

Dėl šios priežasties ir buvo įrengta produktų perdirbimo virtuvė, kurioje gelbėjami nespėti išdalinti vaisiai ir daržovės.

Maisto banko nuotr./Maisto banko virtuvė
Maisto banko nuotr./Maisto banko virtuvė

„Gaminame konservus: uogienes, konservuotas sriubas, troškinius, pagardus. Taip užkonservuotus vaisius ir daržove galime iš lėto dalinti savo remiamoms socialinėms organizacijoms.

Virtuvėje gelbėjame ne tik maisto produktus, bet ir puslitrinius stiklainius – konservuojame į juos gautus produktus. Vien pernai panaudojome daugiau nei 10 tūkst. žmonių suneštų stiklainių“, – pasakojo „Maisto banko“ vadovas.

Atkreipia dėmesį į vienišus bananus

„Maisto bankas“ kovoti su maisto švaistymu siūlo pačiu etiškiausiu būdu – perduodant perteklinį maistą nepasiturinčių maitinimui.

Ne išimtis ir bananai, kurie, S.Gurevičiaus teigimu, pasižymi labai įdomia istorija, kodėl atkeliauja į „Maisto banką“: „Atkreipkite dėmesį, kad kas kartą pirkdami bananus, Jūs nenorite visos jų kekės. Dažnai nuo jos nuskinate vieną bananą, kurį paliekate, o likusią kekę nusiperkate.

Taip elgiasi daugybė žmonių, todėl parduotuvėse lieka labai daug „vienišų“ bananų. Visi jie atkeliauja pas mus. Tad, jei norite prisidėti prie kovos su maisto švaistymu, paimkite tuos vienišius iš parduotuvės lentynų.“

Norisi pridėti, kad dirbdami išvien, pernai metais nuo iššvaistymo išsaugojome ir stokojantiems išdalinome net 5307 tonas gero maisto, tai daugiau negu 10 milijonų porcijų valgio, kuris nugulė ant stokojančių žmonių stalų.

Savo užaugintais vaisiais ar daržovėmis pasidalinti su to stokojančiais galima bet kuriame „Maisto banko“ padalinyje, kurie įsikūrė penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Skambinkite Jums artimiausio padalinio vadovui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos