Nors vitaminai ir nėra energijos šaltinis, tačiau jie teigiamai veikia medžiagų apykaitą ir kitus organizme vykstančius procesus. Būtent pavasarį vitaminų organizmui pristinga, todėl pablogėja savijauta, nusilpsta imuninė sistema.
Nors kiekvieno žmogaus organizmui vitaminų bei mineralinių medžiagų reikia skirtingai, tačiau paprastai daugiau vitaminų reikia nėščioms ir žindančioms moterims, greitai augantiems vaikams ir paaugliams, žmonėms, kurie intensyviai sportuoja ar dirba sunkų fizinį darbą.
Vitaminų trūkumas gali pasireikšti abiturientams ir studentams, kurie dėl didesnio protinio krūvio ir ilgalaikės psichologinės įtampos patiria daugiau streso.
Kokiuose maisto produktuose kokių vitaminų daugiausia?
| Vitaminas A | Sviestas, sūris, varškė, kiaušiniai, žuvis, morkos, šaltalankio uogos; |
| Vitaminas B | Grūdai, vištiena, kepenys, inkstai, žemės riešutai, menkė, lašiša, soja; |
| Vitaminas C | Citrusiniai vaisiai, erškėtuogės, kivis, juodieji serbentai, žalios daržovės, rauginti kopūstai; |
| Vitaminas D | Jūros žuvis, jūros kopūstai, pieno produktai; |
| Vitaminas E | Žalios daržovės, kiaušiniai, pienas, augaliniai aliejai, grūdų daigai. |
Sezoniniai produktai su vitaminų užtaisu
Pavasarį rekomenduojama vartoti kuo daugiau žalių daržovių. Praėjus žieminėms šalnoms pievose pasirodo pirmosios rūgštynės, iš kurių galima pasigaminti gausybę įvairiausių patiekalų.
Rūgštynių maistinė vertė – neabejotina. Jose gausu vitamino C, B, PP, nemažai kalio bei karotino, ko paprastai trūksta pavasarį.
Žaliuose špinatuose gausu folio rūgšties – vitamino, padedančio įveikti blogą nuotaiką ir depresiją. Rekomenduojama bet sykį per savaitę suvalgyti lėkštę šviežių ar virtų špinatų.
Svogūnų laiškuose gausu vitamino C, kuris gelbsti nuo pavasarinio peršalimo, mažina cholesterolio kiekį kraujyje bei gerina širdies veiklą.
Pačios paprasčiausios salotos taip pat yra ypač vertingo šiuo metų laiku. Iš jų galima pasigaminti gausybę įvairiausių garnyrų, todėl vaizduotės, panaudojant salotas, niekuomet nepristigs.
Salotos gerina virškinimą, stiprina kraujagyslių sienels, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina kraujodarą ir šlapimo išsiskyrimą.
Keli mitybos patarimai
- Stenkitės valgyti kuo įvairesnį maistą, kuriame yra gausu vaisių ir daržovių;
- Kaloringą maistą keiskite augaliniu: venkite gyvulinės kilmės riebių, taip pat keptų, rūkytų ir konservuotų produktų;
- Maitinkitės tik šviežiu maistu, stenkitės kuo mažiau ruoštis „kelioms dienoms“;
- Maisto racione didinkite kruopas, kiekvieną dieną valgykite riešutus;
- Gerkite kuo daugiau žalios arbatos, morsų, pagamintų iš nevirtų uogienių arba šaldytų vaisių, ir kuo mažiau kavos bei alkoholio.
