Kas yra makšties kandidozė ir kaip ja susergama?
Makšties ir vulvos kandidozė (VVK) – daugiafaktorinė (pav.), dažniausiai vaisingo amžiaus moterų apatinių lytinių takų infekcinė liga, kuria gali sirgti tiek imunodeficitą turinčios, tiek šiaip sveikos moterys. Nors VVK nėra mirtina, jos didelis pasaulinis paplitimas ir neigiamas poveikis gyvenimo kokybei ir darbingumui reikšmingas.
Bent kartą gyvenime šia liga suserga maždaug 75 proc. visų moterų. Pasikartojanti VVK (>3 epizodai per metus) paveikia beveik 8 % moterų visame pasaulyje. Pienligę sukeliantys Candida grybeliai – vienaląsčiai, 2-6×3-9 mikronų dydžio, ovalūs, apvalūs, kartais pailgi mikroorganizmai, kurie gali gaminti sporas, ar įgauti daugialąstę formą – formuoti „piešinį“ – pseudohifas ir tikrąsias hifas, maitinasi gliukoze, gerai išgyvena net ir aplinkoje be deguonies.
Iš viso randama apie 150 Candida grybelių rūšių, iš kurių dažniausia Candida albicans (80–90 proc.), Candida glabrata (5–15 proc.), Candida tropicalis (5 proc.) ir kt. Ant negyvų paviršių grybelis gali išgyventi nuo 24 iki 120 dienų, o ant delnų – apie 45 minutes, taip pat sugeba išgyventi ir augti distiliuotame kambario temperatūros vandenyje. Grybelis net 5 valandas gali išgyventi išdžiūvęs tamsoje ir 1 valandą, jei yra veikiamas šviesos. Jo randama ant praustuvių, patalynėje. Pavadinimas Candida kilęs iš lotyniško žodžio „candidus“, reiškiančio baltą. „Albicans“ yra iš lotyniško žodžio albicō, reiškiančio tapti baltu. Istoriškai C. albicans mums žinoma nuo 400 m. pr. Kr., kai garsus graikų gydytojas Hipokratas nustatė mikrobinę infekciją ir pavadino ją „pienlige“, kurią sukelia šis mikrobas.
TAU GALI BŪTI makšties kandidozė (dar vadinama pienlige ar grybeliu):
JEI JAUTI:
- Išorinių lyrinių organų ir makšties niežėjimą;
- Deginimo jausmą makštyje;
- Skausmą ar perštėjimą šlapinantis;
- Skausmą ar graužimą po lytinių santykių.
JEI MATAI:
- Tirštas, varškės konsistencijos baltas bekvapes išskyras;
- Lytinių organų odos ir gleivinės paraudimą ir patinimą.
KAS IŠŠAUKIA GRYBELIO AUGIMĄ?
- Nusilpęs imunitetas ir neracionalus antibiotikų vartojimas;
- Įvairūs alergenai – intymiai higienai, depiliacijai naudojamos priemonės, kvapnūs įklotai, prezervatyvai;
- Dažnas makšties plovimas, spermicidų naudojimas, nes sutrikdo natūralią apsaugą nuo infekcijų;
- Kontraceptinė spiralė, kuri gali veikti kaip grybelių rezervuaras;
- Aptemptų sintetinių drabužių dėvėjimas;
- Higienos stoka;
- Hormoniniai pokyčiai (nėštumo metu ar vartojant hormoninius preparatus padidėja grybelio prilipimas prie sienelės, mažinamas makšties imuninis atsakas);
- Lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas ar kt. endokrininės problemos;
- Makšties gleivinės pažeidimai dėl grubių lytinių santykių, grybelis gali būti perduodamas reguliarių santykių pradžioje, oralinio-genitalinio sekso metu.
KO GRIEBTIS, KAD INFEKCIJA NEĮSISIAUTĖTŲ?
Priemonės, skirtos makšties sudirgimui ar skausmui mažinti, nespecifiniam uždegimui malšinti ar florai atkurti nepriskirtinos būtinajai pirmajai pagalbai įtariant pienligę. Blogai, kad pienligės gydymui moterys vienos kitoms siūlo naudoti jogurtą, kefyrą, pasukas, sodą, česnaką, boro rūgštį ar peroksidą, alijošiaus, ramunėlių, arbatmedžio, pipirmėčių, raudonėlio tirpalus, spanguolių sultis, kokoso ar raudonėlio aliejų, obuolių sidro actą ir pan. Gaišime laiką, o infekcija gali plisti ginekologiniais ar šlapimo takais, atsirasti išangės niežulys – per 48–72 valandas jau atsiranda Candida kolonijos.
Efektyviai pienligę gydo azolio grupės priešgrybeliniai preparatai. Pirminis jų veikimo mechanizmas susijęs su pagrindinio grybelio ląstelių membranos komponento sintezės slopinimu. Taip grybelio ląstelės negali vystytis, daugintis, o esant didesnėms koncentracijoms – ir žūva. Tyrimų duomenimis, geriamieji ir į makštį dedami priešgrybeliniai vaistai beveik vienodai veiksmingi, užtikrina klinikinį pasveikimą daugiau nei 90 proc. pacienčių.
Nors kartais atrodo, kad geriamieji vaistai patogesni, tačiau vietinis gydymas turi daug privalumų: jis labai efektyvus, nes uždegimo vietoje susidaro didesnė vaisto koncentracija, ir saugus, nes apeina kepenis, išvengiama virškinamojo trakto pašalinių reiškinių, negresia sąveika su kitais vartojamais vaistais. Be to, geriamieji vaistai simptomus palengvina diena arba dviem vėliau nei vietinis gydymas.
Vienas iš vietiškai skiriamų vaistų – fentikonazolis („Lomexin“), kuris per kelis dešimtmečius gerai ištirtas, pasižymi plačiu veikimu prieš įvairias Candida rūšis ir gramteigiamas bakterijas (Staphylococcus aureus, Streptococcus spp.), taip pat trichomonas, gardnerelas ir kt. infekcijos sukėlėjus, o dėl savitų farmakokinetinių savybių išlieka aktyvus iki 72 val. ir ilgiau. Taip pat jis turi papildomą naudingą gebėjimą nuslopinti pienligės sukėlėjo išskiriamą fermentą, kuris suardo makšties gleivinės apsaugą – IgA. Tokiu būdu stabdomas grybelio prilipimas prie gleivinės, neleidžiama jam skverbtis gilyn, mažinamas grybelio tinklo augimas.
2019 metais mokslininkai M Sanguinetti ir kt. Antimicrob. Agents Chemother. straipsnyje priėjo išvados, kad vietinio fentikonazolio naudojimas gali būti rekomenduojamas kaip pirmos eilės empirinis makšties ir mišrių infekcijų gydymui, taip sumažinant vaistams atsparių mikrobų padermių vystymosi riziką ir išvengiant žarnyno mikrofloros sutrikdymo. Tokį preparatą Lietuvoje jau galima įsigyti ir be recepto, kaip ir dalį kitų. Jais galima gydytis ir namuose, tik reikia vadovautis pakuotėje esančiais nurodymais.
KODĖL ĮPRASTAS GYDYMAS GALI NEPADĖTI IR KUO TAI GRESIA?
Viena, kad daugėja ne Candida albicans grybelių rūšių, kurias dalis vaistų blogai veikia, todėl infekcija gali vis pasikartoti. Kita, jei pasikartojus problemai vartojame tą patį vaistą, gali būti, kad išsivystė grybelio atsparumas jam, mat, grybelis pasižymi didele atsparumo vystymosi geba, kinta jo virulentiškumas. Trečia, grybelis gali „imti draugauti“ su kitomis mikrobų rūšimis ir reikia gudresnio gydymo, kad veiktų mišrią florą.
Atsparumo gydymui priežastis gali būti netinkamas ankstesnis priešgrybelinis gydymas: per mažos dozės, per trumpi kursai, dažnai naudojami geriami priešgrybeliniai preparatai.
Candida albicans gali būti prastos sveikatos veiksnys ir tiesiogiai arba netiesiogiai prisidėti prie įvairių būklių, tokių kaip: antinksčių ar skydliaukės patologija, nuovargis, nemiga, galvos skausmai, nuotaikos sutrikimas, burnos, žarnyno ir šlapimo pūslės problemos, priešmenstruacinis sindromas, endometriozė, nevaisingumas, hemorojus, sausa oda, bėrimai ir niežėjimas, alergijos, blogas burnos kvapas, kitų kūno vietų grybelis, raumenų skausmai, svorio kitimas, dažnos infekcijos.
Jeigu negalavimai nesiliauja, skirti preparatai nepadeda, pienligė kartojasi kas du–tris mėnesius, atsiranda simptomų, būdingų viršutinių lytinių takų infekcijai (apatinės pilvo dalies skausmai, gausios makšties išskyros ar kraujavimas, sutrikęs šlapinimasis, karščiavimas, pykinimas ar vėmimas, skausmingumas tuštinantis), moteris nėščia ar po gimdymo, persileidimo, gimdos operacijų ar instrumentinio tyrimo, nepraėjo 3 savaitės po spiralės įdėjimo, moteris serga sunkiomis lėtinėmis ligomis – būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Deja, tik kas dešimta moteris, net neturėdama nusiskundimų, kasmet ar kas dvejus metus ateina pas ginekologą profilaktinei apžiūrai ir nuolat rūpinasi ginekologine bei viso organizmo sveikata. Tačiau rūpintis turėtume nuolat ir visi.
KĄ DARYTI, KAD MAKŠTIES IR VULVOS KANDIDOZĖ NESIKARTOTŲ?
- Stiprinti imunitetą, laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo, pakankamai miegoti, judėti, vengti infekcijų;
- Sveikai maitintis, mitybą papildyti natūraliais jogurtais su pieno rūgšties bakterijomis, vengti cukraus, perdirbto maisto ir alkoholio;
- Naudoti kuo natūralesnes higienos priemones, tamponus ir įklotus be dirgiklių ar kvapų, dažnas jas keisti;
- Vengti drėgmės tarpvietėje, makšties purškalų, daugkartinio naudojimo priemonių į makštį, ilgai nesimėgauti karštomis masažinėmis voniomis, dažnai neplauti makšties, nedėvėti aptemptų sintetinių, šlapių apatinių rūbų;
- Naudojantis tualetu stengtis išvengti bakterijų patekimo iš išangės į makštį;
- Apatinius rūbus, patalynę bei rankšluosčius skalbti karštame vandenyje. Mieliagrybis mėgsta kūno temperatūrą – apie 37°C, o 60 ar 70 °C tikrai jį sunaikins;
- Be reikalo nevartoti antibiotikų;
- Atsakingai rinktis lytinius partnerius, naudoti prezervatyvus.
Klaipėdos universiteto sveikatos mokslų fakulteto Slaugos katedros docentė ir UAB „Baltic Medics“ Uosto poliklinikos šeimos gydytoja Lolita Rapolienė
„Lomexin“ galite įsigyti internetu eurovaistine.lt
Daugiau informacijos galite rasti čia.
