Kosulys atsirado vos po kelių valandų
Kaip pasakojo vilnietė, ji pati yra labai alergiška dulkėms bei daugeliui cheminių medžiagų, todėl namuose naudojama tik tokia buitinė chemija, kuri neturi alergiją galinčių sukelti priedų. Tačiau jos ketverių metų dukrytei iki šiol alergija nepasireiškė.
„Tomis putomis vaikai, aišku, labai džiaugėsi. Maniškė išsimaudė jose su visa suknele iki kaklo. Net minties nebuvo jos neleisti į tas putas – juk tokia laimė vaikams. Po šventės mes iš karto ją perrengėme sausais drabužiais ir išvažiavome į kiną. Jau salėje ji pradėjo kosėti. Pagalvojome – gal peršalo, bet tą dieną buvo 28 laipsniai.
Gydytoja nusiuntė kraujo tyrimui, kuris rodė bakterinį uždegimą.
Taigi prakosėjo ji visą kiną, grįžome namo, nusimaudėme, bet naktį ji pradėjo švokšti iki dusimo. Atrodė, kad kosulys yra nuolatinis. Pirmadienį iš pat ryto – į polikliniką, gydytoja nusiuntė kraujo tyrimui, kuris rodė bakterinį uždegimą. Ji buvo visiškai be energijos – „lūžinėjo“, užmigdavo, nors temperatūros nebuvo. Niekada taip nėra buvę.
Iš pradžių gydytojai įtarė plaučių uždegimą. Tačiau neseniai teko gerti antibiotikus – dukrytei skaudėjo ausį, taigi uždegiminiai rodikliai galėjo užsilikti nuo šios ligos. Kadangi situacija buvo labai neaiški, gydytoja mus nusiuntė į Santaros klinikų Vaikų ligoninę“, – aiškino jauna mama.
Pasak pašnekovės, ligoninėje pirmas gydytojų klausimas buvo apie tai, ar vaikui buvo alerginių reakcijų, tačiau iš pradžių ji pati putų ir dukros sveikatos sutrikimo nesusiejo. Kadangi ir čia gydytojai įtarė bronchitą ar plaučių uždegimą, mergaitė buvo paguldyta stebėjimui. Dvi dienas kvėpuoti jai padėjo deguonies kaukė, nes mažylė švokštė.
Gydytojai įtarė bronchinę astmą
„Tik vakare pradėjau galvoti, kad jeigu aš pati esu alergiška, ir vaikas gali turėti tokį polinkį. Pasidalinau su gydytojais savo prielaidomis ir paprašiau padaryti tyrimą dėl alergijos. Testo rodiklis buvo daugiau nei du kartus didesnis.
Visgi gydytojai abejoja mano versija. Jie įtaria bronchinės astmos priepuolį. Esą jis gali pasireikšti bet kada, bet kuriame amžiuje. Tačiau mano mamos nuojauta sako, kad kaltos putos. Būtų jau labai keistas sutapimas.
Pasidalinau su gydytojais savo prielaidomis ir paprašiau padaryti tyrimą dėl alergijos. Testo rodiklis buvo daugiau nei du kartus didesnis.
Manau, prisidėjo tai, kad jos iš karto nenumaudžiau, todėl ji net tik prisikvėpavo cheminių medžiagų, bet ir jų prisigėrė per odą. Pirmą dieną dar buvo atsiradęs švelnus bėrimas ant veido. Jei būčiau numaudžiusi, manau, nebūtų tokios reakcijos. O dabar visą savaitę ji praleido ligoninėje. Šiuo metu ji kuo puikiausiai jaučiasi, visai nekosėja“, – teigė vilnietė.
Savo istoriją moteris papasakojo todėl, kad įspėtų tėvus būti budriems, juolab kad alergiškų vaikų daugėja: prieš leidžiant vaikus pasinerti į tokias putas, galbūt vertėtų pasidomėti jų sudėtimi, ar jose nėra galimų alergenų.
Kokių medžiagų vengti
Baltijos aplinkos forumo (BAF) cheminių medžiagų specialistė Sigita Židonienė, paklausta, ar putos gali sukelti tokią alerginę reakciją, svarstė, kad tai visiškai įmanoma. Tiesa, ji negalėjo tiksliai įvardinti konkrečių putų sudėties, todėl tik nurodė labiausiai tikėtinus komponentus.
„Didžiausia tikimybė, kad putojimo skystis sudarytas iš vandens, sodium lauryl sulfato (SLS), kuris sukelia putojimą, tam tikros formos glicerino, užtikrinančio patvarumą, ir kokio nors konservanto, kad nesiveistų bakterijos ir ilgiau išsilaikytų skystis nesugedęs. Taip pat gali būti pridėta kvapiklių ar dažiklių. Tikriausiai pagrindinė sudėtis atrodytų taip.
Didžiausia tikimybė, kad iš mano išvardintų medžiagų sukelti alergijas, odos sudirgimą, akių pažeidimus, kvėpavimo takų pažeidimus gali SLS, taip pat kvapikliai ir konservantai, bet kadangi šiuo konkrečiu atveju produkto sudėtis nėra žinoma, negaliu ir ko nors konkretaus pasakyti.
Taip pat noriu pabrėžti, kad svarbu atkreipti dėmesį į oro sąlygas. Nereikėtų tokių putų leisti saulėkaitoje, nes karštis gali sustiprinti pavojingų medžiagų išsiskyrimą iš gaminių, o tuo pačiu ir cheminių medžiagų poveikį organizmui. Taigi šiuo atveju galėjo būti suminis poveikis“, – svarstė pašnekovė.
Norint išvengti alerginių reakcijų, specialistai pagal BAF projektą parengtame tinklapyje rekomenduoja rinktis bekvapes priemones. Sudėtyje esantys kvapai, jei jie nėra natūralios prigimties, dažnai yra pavojingos cheminės medžiagos. Jie dedami tam, kad užmaskuotų blogus kvapus.
Vengtinos ir šios alergizuojančios kvapiosios medžiagos: isothiazolinone, amyl cinnamal, hexyl cinnamaldehyde, linalool, benzyl alcohol, coumarin, benzyl benzoate, geraniol, eugenol, lilial, methylheptincarbonat, citronellol, limonene, citral ir geraniol.
Taip pat patariama kritiškai vertinti gamintojų teiginius, kad gaminys yra ekologiškas ar natūralus. Patikimiausias tas ženklinimas, kurį atlieka nepriklausomos organizacijos. Lietuvoje dažniausiai galima rasti buitinės chemijos, kurių sudėtyje yra mažiau pavojingų cheminių medžiagų, paženklintų Europos Sąjungos ekoženklu (ES gėlė), Šiaurės šalių gulbe, vokiečių Mėlynuoju angelu, prancūzų ECOCERT ar italų ICEA.
Informacijos apie putų, naudojamų tokiems šou, sudėtį rasti nepavyko, tik kai kurių organizatorių teiginius, kad jų naudojamos putos yra bekvapės ir beskonės, pagamintos iš ekologiškų medžiagų ir nesukelia alerginės reakcijos. Putos išnyksta ant jokių paviršių nepalikdamos žymių.