Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2023 11 23

„Man mirus, norėčiau organus paaukoti donorystei“: kodėl ne jūs ir kas priims galutinį sprendimą?

Su šeima esate pasikalbėję, kad jūsų valia, jog po mirties, jei leis medicininės aplinkybės, jūsų organai būtų paaukoti donorystei. Galbūt net esate tarp tų daugiau nei 46 tūkst. žmonių Lietuvoje, turinčių Donoro kortelę. Vis tik, remiantis etiniais sumetimais, po asmens mirties, galutinį sprendimą dėl organų donorystės priima artimieji. Minėti žmogaus atlikti žingsniai – pokalbis, kortelė, yra pagalba artimiesiems nuspręsti taip, kaip norėjo žmogus būdamas dar gyvas. Vis tik, kieno, kurių artimųjų sprendimas tuomet būna svariausias?
Operacija
Operacija / 123RF.com nuotr.

Teisė ir etika ne visada sutampa

Lietuvos asociacijos „Gyvastis“, vienijančios transplantuotuosius, laukiančius transplantacijų ir jų artimuosius, vadovė Aušta Degutytė komentavo, kad teisiniuose dokumentuose yra numatyta aiški tvarka, kaip vyksta organų dovanojimas: donoru gali būti žmogus, pareiškęs valią (gyvas būdamas pasirašęs sutikimą donorystei), jei valia nepareikšta – sprendžia artimieji. Jei artimųjų nėra, pridūrė pašnekovė, tuomet dėl donorystės jau sprendžia gydytojų konsiliumas.

Teisiniai reikalavimai nustato pagrindines taisykles organų donorystės procesui, atkreipė dėmesį A.Degutytė, vis dėlto, šalia teisinės tvarkos ypač svarbi etinė donorystės pusė, nes ši medicinos sritis – organų donorystės ir transplantacija – ypač jautri, susijusi su netektimi, dideliu skausmu, emociniais išgyvenimais mirus artimam žmogui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais