Statistikos duomenimis, sergamumas depresija Lietuvoje per dešimtmetį padidėjo daugiau nei 40 proc. Augantis sergamumas stebimas visoje Europoje.
„Eurostat“, atlikusi Europos Sąjungos (ES) gyventojų apklausą, pernai pateikė duomenis rodančius, kad chroniška depresija serga 7,2 proc. Bendrijos gyventojų. Pagal šį rodiklį Lietuva, lygiai kaip ir Estija, yra vos žemiau ES vidurkio ‒ 7 proc. Kaimyninėje Latvijoje pastarasis rodiklis siekia 8,4 proc., o Lenkijoje – 4,2 proc.
Koks realus segamumo depresija mastas?
Nors Lietuvos segamumo depresija statistika ES kontekste atrodo santykinai neblogai, tačiau psichikos ligų specialistai sutaria, kad jie neatspindi tikrosios situacijos, nes kiti su depresija susiję rodikliai, tarkim, didžiulis savižudybių skaičius, rodo jog labai daug atvejų lieka nediagnozuoti.
Anksčiau šios ligos buvo gėdinamasi. Dabar požiūris keičiasi, tačiau jis vis dar daro neigiamą įtaką. Ne visi žino ir tai, kad depresija suserga ne tik negandas ir sunkumus patyrę žmonės, tačiau ir labai stiprūs savo sričių ar visuomenės lyderiai, neatlaikę streso ir įtampos.
Neigiamai žmonių psichinę būseną paveikia krizės, pavyzdžiui, COVID-19 pandemija ar šiuo metu vykstantis karas netoli mūsų valstybės sienų. Šalia to – ruduo ir žiema, taip pat kuria depresinėms būsenoms palankią aplinką.
Tik liūdesys ar jau depresija?
Pasak gydytojo psichiatro Edgaro Dlugausko, jausti liūdesį yra normalu. Tačiau ilgiau nei 2 savaites užtrukęs liūdesys, kartu su kitais simptomais jau gali kelti įtarimų, kad sergama depresija.
„Bloga nuotaika dėl to, kad šiandien prastas oras, nepavyko išsimiegoti, reikia anksti keltis į darbą ir pan., – tai įprastos situacijos. Ir jeigu nuotaika dėl jų nėra puiki, tai dar nėra depresija.
Jei kalbame apie depresiją, vienas iš daugelio jos simptomų ‒ pablogėjusi nuotaika, trunkanti ilgiau nei pusę mėnesio“,– sako gydytojas.
Anot specialisto, kitas svarbus depresijos požymis – anksčiau pasitenkinimą teikusi veikla nustoja teikti malonumą. Žmogaus nebedžiugina knygų skaitymas, filmų žiūrėjimas, bendravimas su draugais, artimaisiais ir kitos anksčiau malonios buvusios veiklos. Depresijos požymiai taip pat yra pablogėjęs arba atvirkščiai – padidėjęs apetitas, sutrikęs miegas, nerimas ir eilė kitų simptomų.
Kodėl susergama depresija?
„Teisingas atsakymas į klausimą kodėl susergama depresija, turbūt, vertas Nobelio premijos. Šiandien kalbame apie neuromediatorių trūkumą, tačiau kodėl vieniems jų ima trūkti, o kitiems – ne, kodėl vieni suserga depresija, o kiti – ne, vienareikšmiško atsakymo dar nėra“, – pripažįsta E.Dlugauskas.
Žinoma, įtakos turi ir paveldimumas, todėl dažnai psichikos ligų specialistai pacientų klausia ar yra šeimoje sirgusių depresija. Taip pat įtakos turi persirgtos psichinės, somatinės ligos, išsekimas, nuolatinis stresas, netektys, vaikystės traumos. Tačiau labiausiai tikėtina, kad susirgimą depresija lemia visų biologinių, psichologinių ir socialinių faktorių visuma.
Patarėjas – specialistas, o ne internetas
Pasak psichiatro, jei žmogus pastebi depresijos požymius, jis turėtų keiptis į specialistus. Anot jo, internetas siūlo labai daug atsakymų, tačiau tinkamiausią atsakymą gali parinkti tik medikai. Kartu jie gali nuraminti žmogų, nes pakitus nuotaikai dažnai kyla perteklinis nerimas.
„Pats žmogus nepastebi, o specialistas pastebės simptomus į kuriuos žmogus neatkreipdavo dėmesio bei nusiųs tolimesniam ištyrimui. Šeimos gydytojas ir gydytojas psichiatras –specialistai, kurie padės žmogui susigaudyti ar jis serga depresija, ar tik patiria natūralų liūdesio jausmą“, – teigia psichinių sutrikimų specialistas.
E.Dlugauskas atkreipia dėmesį, kad depresija ‒ kartotis linkęs sutrikimas. Jo gydymas nėra paprastas ir tik specialistai gali parinkti tinkamus medikamentus. Deja, ne visada vien jie padeda – tenka derinti daugiau gydymo būdų.
Gydymo pradžia – tiksli diagnozė
Pasak psichiatrės prof. Vestos Steiblienės, depresijos gydymas prasideda nuo ligos vertinimo, diagnozavimo ir gydymo taktikos sudarymo. Tai ‒ kompleksinė veikla ir gydytojas dirba su visa komanda: psichologu, socialiniu darbuotoju, slaugytoju ir kitais specialistais.
„Depresija ‒ labai įvairialypė liga, turinti daug potipių. Tarkime, ypač paplitusios nerimastingos depresijos, tačiau visai kitoks klinikinis vaizdas bus sergant apatine, sulėtinto tipo depresijai. Taip pat skirstome depresijas pagal sunkumo laipsnį: lengvos, vidutinės, sunkios“, – sakė profesorė.
V.Steiblienė pabrėžia, kad pirmiausia įvertinamas klinikinis vaizdas, depresijos sunkumas ir tik tada teikiamos rekomendacijos. Lengvo, kartais ir vidutinio laipsnio depresijoms gali pakakti ir psichoterapijos ar kitų vaistų nereikalaujančių gydymo būdų. Sunkesnio laipsnio depresijoms jau reikia ir medikamentų.
Ar depresija išgydoma?
Depresijos gydymas užtrunka. Net po visiško pagerėjimo, t.y. simptomų išnykimo, gydymas tęsiamas dar bent 6-12 mėnesių.
„Teisingai gydant pirmąjį epizodą, išlaikant gydymo terminus, jei vaistai ir psichoterapija suveikia, galima gauti puikius rezultatus ir depresijos nesikartoja. Tačiau taip įvyksta ne visada“, – pripažįsta V. Steiblienė.
Psichiatrės teigimu, 30 proc. depresijų atsparios gydymui, t. y. gydymas neduoda pakankamo efekto. Todėl depresija gali būti liga visam gyvenimui. Tačiau net ir tokiu atveju galima išmokti su ja gyventi.
Gydytojo psichiatro E.Dlugausko nuomone, mokslas žengia vis tolyn į priekį, vis geriau pažįsta žmogų, atrandama naujų vaistų ir naujų sprendimų būdų. Tarkim, sukurti net purškiami vaistai, kurie pagydo net ir labai atsparią depresiją. Todėl, psichiatro teigimu, viltis pasveikti visada yra, tik reikia kantrybės ir sergančiojo bendradarbiavimo su gydytojais specialistais.
