„Dėkoju už tai savo imunitetui, Dievui, daktarams, visam mokslo pasauliui. Aišku, dabar visi mano draugai, pažįstami, artimieji ir visi aplinkui yra „n“ kartų paraginti pasiskiepyti, nelaukti, kad ir kokia situacija būtų“, – sakė Kristina.
Manė, kad neaiškią ligą parsivežė iš Indijos
Ji pati prieš užsikrėsdama kaip tik planavo skiepytis nuo erkinio encefalito, net jau buvo paskirtas laikas skiepui, tačiau atidėtas dėl nebaigto gydymo kurso. „Paskui pasimiršo, pasitaikė kelionė į Indiją, taip tas skiepas ir „nuplaukė“, o erkinis encefalitas pačiupo vasarą“, – pasakojo Kristina.
Vilnietė nepastebėjo, kad jai būtų įsisiurbusi erkė, nors visada apsižiūri grįžusi iš miškų ar gamtos. Nei erkės, nei įkandimo ar paraudimo vietos neužfiksavo. Tiesiog vieną gražią vasaros dieną ėmė kilti temperatūra, liepos mėnesį pasireiškė gripo pojūčiai, nors nebuvo peršalusi.
„Buvome tik grįžę iš kelionės po Indiją, tad kilo minčių, gal iš ten kažką parsivežėm. „Kita vertus, keliavome aukštikalnėse, Himalajų kalnuose ir ten tikrai negalėjo nutikti kažko ypatingo“, – prisiminė 15min pašnekovė.
Poliklinikoje Kristinai buvo atlikti kraujo tyrimai, kurie nieko labai blogo neparodė, gydytoja įtarė gripą, tad pasiūlė pavartoti greito veikimo priešgripinių vaistų.
„Manęs diagnozė neįtikino, todėl iš karto kreipiausi į privačią gydytoją, kuri garantavo, kad tai tikrai ne gripas, o kažkoks stiprus virusas. Tokią išvadą ji padarė iš dar kartą atliktų kraujo tyrimų ir paskyrė naujos kartos priešvirusinių vaistų, kurių pavadinimo nebežinau, bet puikiai atsimenu, kad gėriau juos didžiulėmis dozėmis – pora savaičių po kokias penkias tabletes per dieną, labai drausmingai ir greitai palengvėjo, visi simptomai praėjo“, – prisiminė Kristina.
Po paprasto testo abejonių neliko
Visa šeima išvažiavo į antrą kelionę, smagiai vasarojo, bet grįžus namo smogė liga: „Atėjusi į darbą pavakare pradėjau jausti, kad ne tik kyla temperatūra, bet ir keisti reiškiniai galvoje: ūžimas, dilgčiojimas, keistas svaigulys. Nepatirti pojūčiai. Vėl važiavau į polikliniką, iš kurios budinti gydytoja išsiuntė tiesiai į infekcinių ligų ligoninę. Ten vienas gydytojas dar nusistebėjo, kodėl mane čia atsiuntė, buvo skeptiškas paskaitęs siuntimą. Tačiau pamainos gydytojas atliko paprastą testą, po kurio abejonių neliko“.
Infekcinėje ligoninėje gydytojas paprašė Kristinos užsimerkti ir ranka paliesti nosies galą ranka. Kai nerandi tos nosies ir vos užsimerkęs praradęs pusiausvyrą krenti – rodiklis, kad pažeista nervų sistema.
Būsena, kokios anksčiau neteko patirti
Testą sekė dvi labai sunkios savaitės ligoninėje, būsenoje, kokios niekada anksčiau neteko patirti: iš skausmo plyšo galva, buvo sunku vaikščioti, nulaikyti pusiausvyrą, dėl vadinamojo tremoro drebėjo rankos. Ji negalėjo net dantų išsivalyti, atlikti elementariausių kasdieninių darbų. Buvo baisu žinant, kad erkinis encefalitas susijęs su smegenimis, ir kaip jas paveiks liga.
Po kelių dienų atlikta nugaros smegenų punkcija patvirtino erkinio encefalito diagnozę. Kaip sako Kristina, ji iki šiol ne iki galo supranta, kuo skiriasi jai nustatytas virusinis erkinis encefalitas nuo kitų šios ligos formų, ir kaip jis galėjo atsirasti joje.
„Kasdien po kažkiek lašelinių, po kažkiek leidžiamų vaistų simptomams malšinti, nes erkinio encefalito viruso neveikia jokie vaistai. Trys dienos buvo ypatingai sunkios, kai galva plyšta, jauti spaudimą iš vidaus, nes kaupiasi skysčiai. Darant nugaros smegenų punkciją man nuleido dalį skysčio ir tiesiog fiziškai pajutau, kaip palengvėjo, kažkiek nuėmė spaudimą galvoje. Geriau to nepatirti, bet dabar, kai viskas gerai baigėsi, man savotiškai įdomu prisiminti, kaip viskas atrodė ir vyko, nes susirgus buvo tik didžiulis nuovargis“, – prisiminė Kristina.
Kiekvienas judesys reikalavo neįsivaizduojamų pastangų
Ligoninėje ji gulėjo apatiška, jausdamas didžiulį silpnumą, negalėdama pajudėti, nes kiekvienas judesys reikalavo neįsivaizduojamų pastangų ir skėlė didžiulį skausmą.
„Stengiesi nejudinti galvos, stengiesi gulėti padėtyje, kur skausmas kuo mažesnis. Tave vargina nuolatinis karščiavimas, skausmas. Galybę vaistų gali vartoti ir vis viena neveikia. Atėjo supratimas, kiek tas erkinio encefalito užkratas stiprus! Nes įprastai, jei pakyla temperatūra ir nori ją sumažinti, išgeri tabletę ir pasijunti geriau, kaip ir suskaudus galvai. Tačiau erkinio encefalito sukeltų problemų tabletytės ir nuskausminimai nesprendžia“, – patyrė vilnietė.
Po kovų su virusu išėjo kitokia
Savaites ligoninėje sekė reabilitacija sanatorijoje, į kurią siunčiami tiek lengviau, tiek sunkiai sirgusieji erkiniu encefalitu.
Pasak Kristinos, jai reabilitacija labai labai padėjo, buvo tikrai reikalinga. Po dviejų savaičių ligoninėje ji ne tik neteko daug svori, bet ir apskritai po kovų su virusus išėjo kitokia: iki galo nebuvo grįžusi koordinacija, svaigo galva, užsimerkusi neišlaikydavo pusiausvyros.
„Tai – lengvesnės formos erkinio encefalito padariniai, o ligoninėje mačiau, kaip ta pačia liga užsikrėtęs jaunas vaikinas neišlaikė pusiausvyros ir kritęs vonioje susižalojo galvą. Buvo istorijų, kurios gąsdino, akivaizdžiai matant, kad fiziškai sveiki žmonės staiga nieko nebegali“, – dalijosi vilnietė.
Reabilitacijoje ji aktyviai dalyvavo užsiėmimuose ir stengdavosi padaryti daugiau, nei norma, papildomai paplaukioti baseine, pasimankštinti ir pan. Vis dėlto, ne iš karto grįžo į įprastą būklę. Ir jei susirgusi erkiniu encefalitu neturėjo jėgų nerimauti, vėliau to nerimo atsirado – kas bus, gal šalutiniai liekamieji reiškiniai išlįs?
„Man pačiai ženklas, kad jau viskas grįžo į savo vietas, buvo kai po metų su vaikais išvažiavome į dviračių žygį Neringoje. Tik tuomet galėjau sau pačiai pasidaryti išvadą, kad po erkinio encefalito viskas atsistatė, viskas yra gerai ir organizmas grįžo į savo normalią, sveiką gyvenimo būklę. Psichologiškai, sakyčiau, pasveiksti tik po to, kai pats sau įsivertini, kad visos tavo funkcijos veikia gerai, ryškesnių sutrikimų nėra, jie nesikartoja ir tu gali gyventi visavertį gyvenimą“, – mano Kristina.
Prof. A.Mickienė: ne veltui pirmoji erkinio encefalito stadija vadinama vasariniu gripu
Pirmoji Lietuvoje disertaciją apie erkinį encefalitą apgynusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. Auksė Mickienė atkreipė dėmesį, kad ne veltui pirmoji erkinio encefalito stadija pavadinama vasariniu gripu.
„Pasireiškia šioks toks gerklės perštėjimas, pykinimas, kartais – viduriavimas, tačiau dažniausiai – karščiavimas, sąnarių, kaulų laužymas, kaip per gripą. Todėl pajutus pirmuosius požymius ir pagalvojama ne apie erkinį encefalitą, o apie kitas ligas, juolab, kad pirmoje ligos stadijoje neurologinių požymių dar nebūna“, – komentavo profesorė.
Kraujo tyrimai parodo šiokius tokius pakitimus: kartais labai mažai trombocitų, limfocitų, gali būti padidėję kepenų fermentai. „Pamatę tokį kraujo tyrimą gydytojai, rečiau susiduriantys su erkiniu encefalitu, įtaria visokių ligų. Atsiunčia mums pacientų, įtardami hepatitą, plaučių, šlapimo takų uždegimą, kartais būna net kaulų čiulpų punkcijos padaromos, įtariant ūmią kraujo ligą“, – vardijo prof. A.Mickienė.
Lengva supainioti su Covid-19
Koronaviruso pandemijos situacijoje sunku atskirti naujojo viruso ir erkinio encefalito požymius, nes kaulų laužymas, temperatūra – sutampantys simptomai.
„Tiesiog reikia turėti omenyje, kad ir nuo erkės gali kilti temperatūra, laužyti kaulus, ir net nemačius erkės taip gali būti, jeigu buvome gamtoje ir galimai buvo ekspozicija su erke“, – pabrėžė prof. A.Mickienė.
Pirma erkinio encefalito stadija dažnai praeina savaime. Profesorės žodžiais, kol nebuvo „kovido“, dar dažniau buvo manoma, kad paprastam pakarščiavimui užteks pagerti paracetamolio, pailsėti ir praeis.
Jaučiasi taip blogai, kad namuose negali išbūti
„Vis dėlto, jeigu erkiniu encefalitu susirgęs žmogus pirminėje ligos stadijoje pas daktarus nepapuola, pirmai bangai praėjus kokią savaitę jaučiasi neblogai, neturi temperatūros. Tačiau sukarščiavus antrą kartą atsiranda vadinamųjų neurologinių erkinio encefalito požymių: ir galvą skauda, ir pykina, ir svaigsta galva, mėto į šonus, rankos dreba, sunku vaikščioti. Tada jau ligoniai pakliūna į ligoninę, nes jaučiasi taip blogai, kad namuose negali išbūti. Vadinamoji erkinio encefalito dvibangė eiga – pirmas karščiavimo periodas, be karščiavimo ir antrasis karščiavimo periodas – būdinga apie 80 proc. žmonių. Reikia žinoti, kad temperatūra per du kartus yra būdinga erkiniam encefalitui“, – atkreipė dėmesį gydytoja infektologė.
Ką dar žmonės būtinai turėtų žinoti apie erkinį encefalitą, bet dažnai nežino ar nesureikšmina? Kaip pastebi (LSMU) Infekcinių ligų klinikos vadovė, dažnas žinome apie erkinį encefalitą ir skiepus nuo jo, bet galvojame, kad gali užsikrėsti draugas, kaimynas, pažįstamas, bet ne aš.
„Matyt, dėl to taip atmestinai žiūrima į vakcinaciją ir, kaip labai dažnai matome, tik susirgus vienam iš šeimos narių prasideda masinis draugų, artimųjų, kaimynų skiepijimasis. Susirgę žmonės žada atsiųsti visus pažįstamus, kad niekam netektų patirti tokios sunkios ligos“, – sakė (LSMU) Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. A.Mickienė
Dažniausiai užsikrečiama įsisiurbus Ixodes ricinus erkei
Gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso, pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. Vienai pavojingiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys neįgalumą ir net mirtį.
Erkinio encefalito viruso pernešėjai ir viruso rezervuaras yra erkės. Europoje ir Lietuvoje dažniausiai užsikrečiama įkandus suaugusiai Ixodes ricinus erkei ar vadinamajai nimfai, kurių randama visuose šalies regionuose. Užsikrėsti taip pat galima vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus.
Efektyviausia apsaugos priemonė – skiepai
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad skiepai – efektyviausia priemonė, padedanti išvengti erkinio encefalito. Skiepytis galima ištisus metus, tačiau imunitetui susidaryti reikia laiko. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta.
Revakcinacija – palaikomosios vakcinos dozės, skiriamos, siekiant sustiprinti ir prailginti imunitetą. Pirma erkinio encefalito revakcinacijos dozė skiriama praėjus trims metams po pirminio vakcinacijos kurso, vėliau reikia revakcinuotis kas 3 arba 5 metus, priklausomai nuo amžiaus.
Negalutiniais ULAC duomenimis, Lietuvoje 2020 m. pirma erkinio encefalito vakcinos doze buvo paskiepyta daugiau nei 31 tūkst. vaikų ir beveik 100 tūkst. suaugusiųjų. Antra vakcinos doze paskiepyta per 30 tūkst. vaikų ir daugiau nei 93 tūkst. suaugusiųjų, trečia doze – per 20 tūkst. vaikų ir beveik 56 tūkst. suaugusiųjų.
2020 m. revakcinacija atlikta per 8 tūkst. vaikų ir daugiau nei 27 tūkst. suaugusiųjų.