Masažo ir manualinės terapijos specialistas Dmitrijus Filimonovas tvirtina, kad sėdimą darbą dirbantys žmonės pirmiausia turėtų pasirūpinti profilaktika, kuri leidžia rimtesnių problemų išvengti. Vis dėlto to padaryti nepavykus, vertėtų apsišarvuoti kantrybe – gydymo procesas dažniausiai trunka keletą metų.
Kas vyksta su kūnu, kai daug laiko praleidžiama sėdint?
Sėdimas darbas anaiptol nėra lengvas. Priešingai – tai didžiulis iššūkis kūnui, nes šio proceso metu dauguma mūsų kūno dalių itin įsitempia. Tai ypač aktualu vyresniems ar vidutinio amžiaus žmonėms, kurių stuburo diskai ir slanksteliai jau yra kiek susidėvėję. Žemas aktyvumo lygis lemia ir tai, kad tarp audinių ir raumenų prateka mažiau skysčių, tad audiniai bei raumenys kietėja, susiklijuoja vieni su kitais ir vėl spaudžia tarp jų esančius nervus. Tai sukelia audinių, raumenų kalcinavimo procesus ir skausmus.
Nepriklausomai nuo amžiaus grupės, paprastai po du tris mėnesius trunkančio sėdimo darbo, lydimo netaisyklingos laikysenos, žmonėms naktį ima tirpti rankos, skauda sprandą. Netaisyklingas ir ilgas sėdėjimas veikia ir kaklo sritį: sukietėja kaklo raumenys, kurie užspaudžia kapiliarus. Tai lemia kraujotakos sulėtėjimą.
„Kraujas – pagrindinė transportavimo priemonė, tad sutrikus kraujo apytakai smegenys nebegauna pakankamai deguonies ir prasideda galvos skausmai: miršta smegenų ląstelės. Negana to, deguonies trūkumas veikia ir viso organizmo veiklą, tampa sunku užmigti, dažniau pasireiškia bloga nuotaika“, – tikina D.Filimonovas, turintis daugiau kaip 10 metų patirtį.
Kūno išsivystymo lygis nulemia tai, kad vaikams ir suaugusiems būdingos skirtingos problemos. Paauglių brendimo laikotarpiu kūnas pradeda sparčiai augti ir netaisyklinga laikysena priverčia stuburą neteisingai vystytis. Per pusmetį ar metus gali išsivystyti skoliozė – stuburo iškrypimas. Vaikams netaisyklingos laikysenos problemos – pačios didžiausios: jos gali nulemti netaisyklingą vystymąsi ir rimtas sveikatos problemas ateityje.
Taisyklingo sėdėjimo pavyzdys – pianistai
D.Filimonovas tikina, kad esminė taisyklė, siekiant išlaikyti sveiką stuburą – tai tiesi ir taisyklinga laikysena. Pavyzdys, kuriuo būtų galima sekti – pianistai: „Pianistams taisyklinga laikysena yra labai svarbi: jie prie pianino praleidžia daug valandų, tad visas kūnas, o ypač rankos, gali labai įsitempti. Teisinga kūno padėtis padeda tiek nenuvarginti kūno, sumažinti didelės kūno įtampos riziką ir efektyviai, patogiai groti. Būtent todėl pianistai visuomet atrodo tiesūs kaip stygos“, – dalijasi patarimais ekspertas.
Šių taisyklių vertėtų laikytis ir sėdimą darbą dirbantiems, taip pat daug laiko prie stalo ar kompiuterio praleidžiantiems žmonėms – jų nugara turėtų būti tiesi, atstumas tarp krūtinės ir stalo – 5–8 cm, kojos nesukryžiuotos, nuleistos ant žemės. Itin svarbi ir rankų bei galvos padėtis. Rankos turėtų būti padėtos ant stalo, o kaklas ir galva – ištiesti, tarsi žiūrėtumėte į horizontą.
Vis dėlto netaisyklinga galvos padėtis yra viena opiausių nūdienos problemų – tai lemia intensyvus naudojimasis mobiliaisiais telefonais, nešiojamaisiais kompiuteriais ir kitais įrenginiais, kurių ekrano padėtis paprastai būna žemiau nei akių lygyje. Šią problemą galima spręsti kompiuterio monitorių pastatant ant tam tikros pakylos – tai leistų nelenkti galvos, kaklo ir tiesiau išsilenkti stuburui.
Prevencija – paprasčiau nei gydymas
Žmonėms, daug laiko praleidžiantiems prie kompiuterio, rekomenduojama reguliariai atlikti 5–15 minučių mankštą: atsistoti, pavaikščioti, pirmyn atgal pasukioti galvą, pamojuoti, pakelti rankas į viršų, kad kraujotaka pagerėtų visoje pečių juostoje, taip pat prajudinti sąnarius, kad atsinaujintų kraujo ir limfos tėkmė.
Manualinis terapeutas pabrėžia, kad pertraukas reiktų daryti ne rečiau kaip kas 45 minutes: „Su tuo susijęs klausimas, kodėl akademinė valanda trunka 45. Taip yra būtent todėl, nes nuo 45 minučių prasideda raumenų kalcinavimas ir jei žmogus tuo metu nepadaro pertraukos, organizme ima vykti blogi procesai, pavyzdžiui, audinių sustingimas, limfos užsistovėjimas, spartus patogeninių bakterijų augimas, organizmo užrūgštinimas“, – teigia D.Filimonovas.
Be pertraukų darbo metu, itin svarbi ir papildoma fizinė veikla. Specialistas pabrėžia, kad reguliari mankšta yra vienas geriausių būdų palaikyti fizinį aktyvumą – ji turėtų tapti kasdieniu ritualu, atliekamu ryte ir vakare.
Vis tik, jei problemų išvengti nepavyksta, reiktų nedelsti ir kreiptis pas specialistus. Profilaktinis patikrinimas ir ankstyvas sutrikimo diagnozavimas užkerta kelia rimtesnėms problemoms ateityje.
Nugara turėtų būti tiesi, atstumas tarp krūtinės ir stalo – 5–8 cm, kojos nesukryžiuotos, nuleistos ant žemės.
„Dažnai atrodo, kad mažomis problemomis neverta rūpintis. Pavyzdžiui, vos matoma netaisyklinga laikysena: truputį pakeltas vienas petys, atsikišusios mentys ir panašiai. Nors šiai dienai tai nesukelia pavojaus, tačiau aš visada pagalvoju – net jei dabar ta problema ir nedidelė, kas su ja bus po 5–10 metų, kas nutiks šiam vaikui ar būsimam sportininkui?
Būtent todėl jau iš anksto reikia pradėti stiprinti kūną, atlikti specialias mankštas, vaikščioti į masažus, kad būtų galima išvengti ateityje gresiančių rimtesnių problemų“, – įsitikinęs D.Filimonovas.
Kūnui atstatyti gali prireikti net 10 metų
D.Filomonovas pabrėžia, kad apie 80 proc. visos gydomosios gimnastikos ir mankštos turi būti atliekama kiekvieną dieną. Tai ypač svarbu sėdimą darbą dirbančiam suaugusiam žmogui, kuris turi palaikyti balansą ir ilgas darbo prie kompiuterio valandas kompensuoti valanda intensyvios mankštos.
Masažo ir manualinės terapijos specialistas tvirtina, kad tik taip galima greičiau pasiekti norimą rezultatą. Kitu atveju, kai neteisingai sėdima kasdien po 6–8 valandas, o mankštinamasi tik kelis kartus per savaitę po valandą, rezultatus galima pamatyti tik po 10–15 metų. Vis dėlto kokybiškai ir reguliariai atliekant specialius pratimus, atstatyti kūną pavyksta ir per 3–5 metus.
O vaikams reikia kur kas mažiau laiko – realius rezultatus paprastai galima pamatyti jau po pusmečio ar metų, nes jų kaulai minkštesni, o kūnas gali greičiau atsipalaiduoti nei suaugusiųjų. Vis dėlto, kartais vaikų rezultatus pasiseka išvysti jau po pirmos procedūros – manualinės terapijos ar masažo.
Gydymas priklauso nuo problemos rimtumo
D.Filimonovas tvirtina, kad gydymo būdai priklauso nuo žmogaus problemos. Tuo atveju, kai yra įtempti ar užspausti raumenys bei audiniai, gali užtekti tiesiog kelių masažų. Kai atsiranda didesnės problemos – užspaudžiami kaklo slanksteliai ar nervai, tirpsta rankos, vargina galvos skausmai – reikia prijungti ir specifinę kineziterapiją. Kartais taikomos ir papildomos procedūros – elektrostimuliacija, manualinė terapija, o visas jas turi atlikti aukštos kvalifikacijos specialistas, išmanantys nervų sistemą ir sugebantys atlikti tiek neurologo, masažisto ar kineziterapeuto pareigas.
Kokybiškai ir reguliariai atliekant specialius pratimus, atstatyti kūną pavyksta ir per 3–5 metus.
„Specialistas nuodugniai įvertina situaciją ir diagnozuoja, kokios problemos yra aktualiausios, kaip jos išsivystė ir kaip reiktų jas gydyti. Atsižvelgdamas į problemą, jis sukuria atitinkamą programą, kurią, deja, žmogus turi atlikti kiekvieną dieną. Kineziterapeutai neretai juokiasi, kad jei žmogus kasdien darbo metu nepadaro kelių 5–15 minučių pertraukų, vėliau, norint atstatyti laikyseną, mankštai kiekvieną dieną reikia skirti mažiausiai po valandą“, – sako ekspertas.
Vaikų gydymas – panašus. Prieš prasidedant gydymui nustatomi vaiko laikysenos netobulumai. Vėliau vaikui sudaroma individuali programa, kurią jis atlieka ir po mėnesio sugrįžta patikrinimui. Įvertinami pokyčiai, esant reikalui pakeičiami pratimai.
D.Filimonovas pabrėžia, kad bet kokiame gydymo procese ypač svarbi kontrolė – ji padeda tikslingai siekti rezultato ir įgyti daugiau motyvacijos. Jos daugiausia suteikia suvokimas, kad šias stuburo problemas galima išspręsti. Tai suteikia tikėjimo ne tik gydymo nauda, bet ir pačiu savimi.
Netaisyklinga laikysena gali sutrikdyti organų veiklą
Manualinis terapeutas tvirtina, kad šiuo metu pasaulyje nėra užpatentuotos, 80–100 proc. veiksmingos metodikos, kuri leistų visiškai išlyginti iškrypusį stuburą, tad iškrypęs stuburas jau savaime yra didelė ir rimta problema. Anot jo, neretai vaikystėje į ją nekreipiama dėmesio, bet sulaukus 20–35 metų ima varginti estetinės problemos – negraži nugara, kurią nesmagu apnuoginti baseine ar paplūdimyje.
Nuo 35 metų iškrypęs stuburas ir netaisyklinga laikysena tampa rimtesnių problemų, susijusių su dideliais skausmai, priežastimi. „Kai dėl užspaustų nervų žmogus nebegali ilgai pasėdėti, taip pat yra užspaudžiami, blogai veikia organai ir išsivysto trečio, ketvirto laipsnio skoliozė arba kifozė, reikia daryti operaciją. Tai padeda išgelbėti žmogų, nes jei skoliozė nėra sustabdoma, sulaukus 50, 60 metų žmogui darosi labai sunku gyventi“, – sako D.Filimonovas.