Susipažino vaistinėje, kai Kristina buvo... pacientė
Prisimindami savo pažinties istoriją Martynas ir Kristina Bumblauskai nenulaiko šypsenų ir juoko. Abiem prireikė drąsos užkalbinant vienas kitą.
„Mes susipažinome vaistinėje, kurioje aš tuo metu dirbau. Vieną dieną į vaistinę užsuko Kristina – ji grįžo pas mamą ir tuo metu buvo kaip reikiant peršalusi, slogavo. Kai paprašė vaistų nuo slogos, įsikalbėjome, kad ji kaip tik mokosi išlyginamosiose farmacijos studijose. Ilgai nedelsęs sukaupiau drąsą ir pakviečiau ją pokalbiui prie puodelio arbatos“, – pasakoja Martynas.
„Pamačiusi Martyną vaistinėje kantriai laukiau, kol išeis visi pacientai, kad galėčiau užkalbinti, – šypsosi Kristina. – Man buvo labai įdomu jo paklausinėti, kaip čia tokiame mažame miestelyje dirba toks jaunas vaistininkas. O ypač įdomi man buvo jo istorija, nes pati dar tik neseniai pradėjau savo kelią farmacijos studijose, Kaune. Ir taip viskas po truputį išsirutuliojo. Taigi, mums abiem prireikė drąsos žengti po vieną pirmą žingsnelį.“
Profesija, atitinkanti asmenybę
„Vaistininko profesija man buvo artima nuo mažens, aš žinojau, kad ji atitinka mano charakterio savybes. Šiai profesijai būtinas atidumas, kruopštumas, noras padėti žmonėms – būtent šios savybės man padėjo išsirinkti vaistininkės kelią“, – pasakoja Kristina.
Martyno istorija buvo kiek kitokia – neįstojęs į valstybės finansuojamas medicinos studijas, jis pasirinko farmaciją. Šiandien jis džiaugiasi taip susiklosčiusiu likimu:
„Įstojęs į farmacijos studijas supratau, kaip man patinka ši profesija. Tai buvo geras pasirinkimas, netgi geresnis negu mano pirminis noras. Čia aš vertinu kontaktą su žmogumi, kasdien ieškau sprendimų, kaip padėti vaistinėje apsilankiusiems pacientams. Man svarbiausia – įsiklausyti į žmogų ir padėti jam pasijusti geriau.“
Abiejų darbo patirtyje – vaistų gamyba
Šiandien vaistininkų pora skaičiuoja dešimties metų darbo patirtį farmacijoje. Abiejų profesinis kelias buvo kupinas įvairiausių patirčių – jiems teko dirbti ne tik vaistinėje, bet ir patiems gaminti vaistus.
„Mano istorija yra ilga ir įvairialypė. Pradėjau savo profesinę kelionę įstojusi į Kauno kolegiją – čia studijavau farmakotechniką. Pabaigus šias studijas galima dirbti vaistininko padėjėju. Visgi, po studijų nenorėjau sustoti, todėl įstojau į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, kur pabaigiau išlyginamąsias farmacijos studijas ir tapau vaistininke. Tuomet ir pirmąkart įsidarbinau į „Eurovaistinę“ – dirbau Vilniuje, o studijavau Kaune“, – dalijasi savo istorija Kristina.
„Mums abiem teko prisidėti ir prie vaistų gamybos. Aš iš karto po studijų pradėjau dirbti gamybinėje vaistinėje, Ukmergėje, kur man teko gaminti vaistus, skirtus vietinei ambulatorijai. Tai reikalauja tikslumo ir atidumo, kad vaistas veiktų ir būtų kokybiškas. Reikia laikytis daug įvairių disciplinų ir technikų. Vaistus gamindavome pačių įvairių formų – tiek kapsules, tiek skystos ir miltelių formos. Tai tikrai buvo labai įdomu. Vėliau man dar teko padirbėti internetinės vaistinės vadovu, kas irgi dovanojo daug naujų patirčių“, – prisimena Martynas.
Miestelio gyvenimas – artimas šiai porai
Vaistininkų pora yra kilę iš mažesnių miestų. Kristina iš Giedraičių miestelio Molėtų rajone, o Martynas – Naujamiesčio miestelio Panevėžio rajone. Išbandę gyvenimą ir darbą didmiesčiuose, jie abu sutarė: savo bendrus namus reikia kurti ten, kur jiems jaukiau – miestelyje.
„Iš Molėtų kilusi Kristina buvo viena stipriausių priežasčių, kodėl dabar čia gyvenu jau septintus metus. Visgi, mes abu kilę iš mažesnių miestų, todėl pagyvenę miestuose, kur nenutrūkstantys žmonių srautai ir dideli atstumai, greitai supratome, kad savo bendrą gyvenimą ateityje norime kurti ten, kur ramiau“, – pasakoja Martynas.
„Mums norėjosi mažo miestelio, kur viskas būtų vienoje vietoje, taip pat rūpėjo patogus susisiekimas su Vilniumi ir Kaunu. Bet svarbiausia mums buvo – gamta, kad galėtume gyventi prie miško ir ežero. Visa tai atradome gimtuosiuose Molėtuose, kur vasarą po darbų keliaujame į paplūdimį, vaikštome pažintiniais takais ir netgi turime savo slaptą vietą – šalia namų medį ant skardžio. Vietą sunku pasiekti, bet ten pabūti dviese išties gera“, – šypsosi vaistininkė Kristina.
Sutuoktiniai sutaria, kad čia jie atrado ramybę, kurios visur ieškojo. Penkios minutės į darbą ir jokių kamščių – tai jiems visiška priešingybė, prisimenant savo keliones į darbą Vilniuje, kurios trukdavo iki 45 minučių.
Pacientai ieško savo vaistininko
Mažesniame mieste vaistininkai neretu atveju sukuria savo nuolatinių pacientų ratą. Ne išimtis – Kristina ir Martynas.
„Pasitaiko, kad į vaistinę užsukę pacientai teiraujasi mūsų kolegų – „Ar yra Kristina? Ar yra Martynas?“. Žmonės vertina, jog dėmesingai jų išklausome ir įdedame visas pastangas dėl jų geros savijautos. Smagu, kai pasveikęs žmogus sugrįžta padėkoti. Grįžtamasis ryšys mūsų profesijoje labai svarbus“, – sako vaistininkas Martynas.
„Pagalba žmogui – apie tai yra mūsų profesija. Ir „Eurovaistinėje“ mes galime tai suteikti pacientui. Čia nuolat ieškoma būdų, kaip padaryti farmacinę paslaugą dar kokybiškesnę. Stengiamasi vaistininkui atlaisvinti rankas nuo techninių darbų, taip padedant susikoncentruoti į klientų aptarnavimą. Čia turime palengvintą kasos sistemą, mokymų akademijas, padedančias surinkti akademines valandas kvalifikacijos kėlimui. Ir negana to, tu čia visada jauti, kuo gyvena įmonė. Naujienos mus pasiekia labai greitai“, – apibendrina vaistininkė Kristina.
„Eurovaistinė“ turi 272 vaistines visoje Lietuvoje ir nuolat plečiasi, todėl gali pasiūlyti darbo vietas bene visuose miestuose tiek vaistininkams, tiek farmakotechnikams. Čia pozicijas sau gali rasti studijuojantys, ką tik studijas baigę, ar dešimtmečius vaistinių sektoriuje veikiantys profesionalai. Darbo pasiūlymus galite rasti https://www.apie-eurovaistine.lt/karjera/ arba paskambinus telefonu 8 659 90467.
Prisijunk prie mūsų ir atrask savo galimybes!
