Todėl Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai pataria įsidėmėti ir laikytis būtinųjų gyvybę saugančių įgūdžių, nes tai padės užtikrinti jūsų ir artimųjų saugumą būnant vandenyje ir šalia vandens.
Gyvybes saugantys būtinieji įgūdžiai
Išmokite patys ir išmokykite vaikus plaukti. Vaikų skendimų tikimybė yra 8 kartus didesnė, jei jie nemoka plaukti arba jei vaikus prižiūrintys asmenys nemoka plaukti.
Išmokite atlikti pradinį gaivinimą. Vaikams ir suaugusiesiems būtina išmokti ir reguliariai atnaujinti šiuos įgūdžius. Tai gali padėti išgelbėti nukentėjusiojo gyvybę, kol atvyks specializuota pagalba.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai skęsta greitai ir tyliai.
Nenutrūkstama, įdėmi priežiūra. Ikimokyklinio amžiaus vaikai skęsta greitai ir tyliai (gali nuskęsti per 30 sekundžių 5–8 cm gylio vandenyje), todėl:
Nepalikite vaikų be priežiūros nė minutei. Prižiūrėti – vadinasi, visą dėmesį sutelkti tik į vaiką: neskaitykite, nežaiskite stalo žaidimų, nekalbėkite telefonu, neužsiimkite kita, atitraukiančia dėmesį veikla.
Nepalikite mažų vaikų bendraamžių ar paauglių priežiūrai – juos turi prižiūrėti suaugusieji. Būkite taip arti vaiko, kad kiekvieną minutę galėtumėte jį pasiekti ranka. Jei jūsų vaikas yra vandenyje, jūs turite būti taip pat vandenyje.
Suburkite tėvų ar kitų asmenų priežiūros grupes, galinčias prižiūrėti vaikus maudymosi metu.
Saugus elgesys vandenyje ir prie vandens
Nesimaudykite vieni ir mokykite vaikus visada maudytis kartu su kitu asmeniu, draugu. Maudykitės ten, kur yra žmonių, o dar geriau ten, kur yra gelbėtojų.
Nesimaudykite naktį, ką tik pavalgę, esant nuovargiui, labai šaltame vandenyje. Briskite į vandens telkinį lėtai, nešokite į jį ir nerkite staigiai. Visada maudykitės arčiau kranto
Nevalgykite, negerkite, nekramtykite kramtomosios gumos maudydamiesi, nardydami, žaisdami vandenyje, nes galite užspringti. Mokykite to ir vaikus.
Maudymosi vietos pasirinkimas
Maudykitės žinomose ir saugiose vietovėse. Prieš maudantis patikrinkite dugną, ar jis nėra užterštas stiklo šukėmis, nuolaužomis ir pan., ar nėra duobių.
Nesimaudykite, jei vanduo neįprastos spalvos ar prisipildęs nuolaužų ir pan. Nardykite atsargiai: tik ten, kur žinoma, kad yra saugu!
Daugiausia galvos ir stuburo traumų įvyksta, kai dugno gylis nesiekia 1,5 metro, todėl prieš ruošdamiesi šokinėti į vandenį, išsiaiškinkite telkinio gylį.
Daugiausia galvos ir stuburo traumų įvyksta, kai dugno gylis nesiekia 1,5 metro, todėl prieš ruošdamiesi šokinėti į vandenį, išsiaiškinkite telkinio gylį.
Patikrinkite vandens gylį ar vanduo nenusekęs, ar nėra akmenų ir pan. Nešokinėkite nuo medžių, skardžių. Nenardykite, kur vanduo yra tamsus ir nesimato dugno.
Nenardykite ten, kur yra įspėjamųjų ženklų, draudžiančių tai daryti. „Draudžiama nardyti“ įspėjimas reiškia, kad šioje vietoje nėra saugu nerti pirmiausia galva.
Nevartokite svaigiųjų gėrimų
Nevartokite svaigiųjų gėrimų prieš eidami maudytis, maudymosi ar vandens pramogų metu, prižiūrėdami vaikus, esančius šalia vandens. Mokykite paauglius, jog vartoti alkoholį pramogaujant, o ypač šalia vandens, yra pavojinga.
Dėvėkite gelbėjimosi liemenę. Jei jūs ar jūsų artimieji nemokate ar silpnai mokate plaukti, dėvėkite gelbėjimosi liemenę. Tai nėra nieko nepatogaus ar gėdingo.
Jei jūs ar jūsų artimieji nemokate ar silpnai mokate plaukti, dėvėkite gelbėjimosi liemenę. Tai nėra nieko nepatogaus ar gėdingo.
Mažiems vaikams maudantis būtina uždėti gelbėjimosi liemenes. Pripučiami „ratai“, „rankovės“ yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonės.
Visada dėvėkite gelbėjimosi liemenę plaukdami valtimi, nepriklausomai, kaip toli esate nuo kranto, ar turite plaukimo įgūdžių. Laikykitės visų ženklų, vėliavos ir įspėjimų informacinių nurodymų.
Apsauginės priemonės
Baseinus, sodybinius tvenkinius iš visų pusių aptverkite apsauginėmis tvoromis ar barjerais. Uždenkite šulinius ar atviras cisternas.
Ištuštinkite kibirus ir vonias (laikykite jas apverstas). Išneškite visus žaislus, nešiojamas baseino kopėčias iš baseino teritorijos, kad vaikai vieni nežaistų.
Dar keli patarimai
Nesimaudykite esant blogoms oro sąlygoms. Nesimaudykite perkūnijos metu, pučiant stipriam vėjui.
Saugokitės pavojingų bangų bei stiprių povandeninių srovių (apie jas gali įspėti neaiškios spalvos, drumstas, pripildytas nuolaužų, banguotas, nepastovus, raibuliuojantis vanduo).
Nesimaudykite pervargę, persikaitinę saulėje. Dėvėkite kepurę, akinius nuo saulės, kitus lengvus, orą praleidžiančius drabužius. Naudokite apsauginį kremą nuo saulės.
Nepamirškite gerti daug skysčių, siekiant išvengti dehidratacijos.
Stebėkite save maudantis vėsiame vandenyje. Jei jaučiate, jog kūnas pradeda drebėti, spazmuoja raumenis, tuomet lipkite iš vandens, nes gali išsivystyti hipotermija (kūno atšalimas, nukritus kūno temperatūrai).
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.