„Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pabrėžia, kad ne ką mažiau svarbu žinoti, kaip teisingai pasitikrinti kraujospūdį namuose. Anot jos, vaikams, suaugusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms gali būti taikomi skirtingi matavimo metodai.
Reguliariai tikrinti kraujospūdį turi visi
Arterinė hipertenzija gali atsirasti bet kuriame amžiuje, o negana to ji su laiku vis jaunėja. Normalus kraujospūdis yra 120/80 mmHg. Normalus padidėjęs kraujospūdis – 139/85 mmHg, o jeigu kraujospūdis dar didesnis – svarbu kreiptis į gydytoją, kad jis paskirtų arterinės hipertenzijos gydymą.
„Aukštas kraujospūdis gali atsirasti bet kuriame mūsų gyvenimo etape, net jeigu prieš tai buvome visiškai sveiki ir neturėjome jokių nusiskundimų. Dėl to kiekvienam be išimties patariama reguliariai pasitikrinti kraujospūdį pas gydytojus, vaistinėse arba namuose. Tai svarbu ne tik suaugusiems ir senjorams, bet ir ypač vaikams. Jeigu nusiskundimų nėra, tikrinti kraujospūdį pakanka kartą per metus, tačiau žmonėms su aukštais rizikos veiksniais (nutukimu, genetika, lėtinėmis ligomis) tai patariama daryti dažniau, vadovaujantis gydytojo rekomendacijomis“, – pasakoja vaistininkė E.Ramaškienė.
Vaikams, suaugusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms gali būti taikomi skirtingi matavimo metodai.
Ji priduria, kad taip pat skubiai reikėtų pasitikrinti kraujospūdį, jeigu per greitai pradėjo augti kūno svoris, padažnėjo galvos skausmai, atsirado nuovargis, pagausėjęs prakaitavimas, veido raudonis, kraujosruvos akyse, nebūdingi kraujavimai iš nosies. Visa tai gali išduoti apie padidėjusį kraujo spaudimą.
Kaip matuoti kraujo spaudimą senjorams?
„Vaistinėse neretai tenka sulaukti senjorų su prašymais išmokyti juos naudotis su naujais, iš namų atsineštais kraujospūdžiais. Taip yra dėl to, kad jais besirūpinantys vaikai ir anūkai, norintys visa ko geriausio artimajam, padovanoja naujausius modernius riešinius kraujospūdžio matuoklius. Šie matuokliai yra tokie pat tikslūs kaip įprasti, dedami ant žasto, tačiau kai kuriems vyresnio amžiaus žmonėms gali kilti sunkumų naudojantis naujuoju matuokliu“, – pasakoja vaistininkė E.Ramaškienė.
Vaistininkė pataria senjorams geriau rinktis įprastą kraujospūdžio matuoklį, kai manžetė, dar kitaip vadinama rankove, dedama ant žasto, o ne riešo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad matuoklis turėtų didesnį ekraną ir jame aiškiau matytųsi skaičiai. Taip pat gali praversti matuoklis su didesniais mygtukais.
„Taip pat tinkamai pasiruoškite prieš matuodamiesi kraujospūdį. Prieš tai pailsėkite apie 15–20 min. O jeigu kraujospūdį matuojatės ryte, vos atsikėlus – darykite tai atsisėdę ir nuleidę kojas ant žemės. Visgi, susidūrus su iššūkiais matuojantis kraujospūdį namuose arba nesant įsitikinus, ar pasitikrinote jį teisingai – visuomet galite atvykti į vaistinę, kur vaistininkas jums pagelbės“, – sako E.Ramaškienė.
Kaip matuoti kraujo spaudimą vaikams?
Vaistininkė pasakoja, kad ne visada tėvai gali teisingai pamatuoti kraujospūdį savo vaikams, kadangi jį nulemia daugiau veiksnių.
„Normalus vaiko kraujospūdis vertinamas atsižvelgiant į daugiau sudedamųjų dalių – t. y. svarbus vaiko ūgis, amžius, lytis, svoris. Tam gydytojai pasitelkia specialius metodus, kaip apskaičiuoti ir įvertinti vaiko kraujospūdį. Lygiai taip pat svarbu nepamiršti, kad namuose turima suaugusiojo manžetė gali būti netinkama vaikams. Matuojant kraujospūdį su per didele manžete, ši gali parodyti mažesnį kraujo spaudimą negu yra iš tiesų. Dėl to gali būti sunkiau diagnozuoti arterinę hipertenziją ankstyvame amžiuje“, – pasakoja vaistininkė E.Ramaškienė.
